Perskaičiau 45 opozicijos klausimus UR ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai. Pirmas įspūdis – tikiu, kad nemažai Jūsų matėte sovietinį animacinį filmą apie Rūgpienių kaimą. Ten berniukas rašo laišką tėvams, bet vis kažkas nutinka: pribėga katinas bei šuo ir kažką prirašo nuo savęs. Galiausiai viskas vyksta siurrealistiniu tekstu. Panašu, kad panašiai buvo rašomi ir klausimai ministrui.

Suprantu, kad opozicijai nepatinka ambasadorių kandidatūros (bent kokių penkių), taip pat jie mano, kad Gabrielius neišnaudoja savo supergalių ir todėl yra kaltas, kad Kaliningradas vis dar priklauso Rusijai, kad vienasmeniškai neužtikrino Odesos uosto blokados įveikimo, nepareikalauja iš kitų Baltijos valstybių derinti veiksmus su Lietuva ir dar – nenumatė kada tiksliai prasidės Rusijos agresija ir nepranešė tikslios valandos mūsų ambasados darbuotojams Kijeve. Jau nekalbu apie tai, kad Taivanas nevykdo opozicijos reikalavimų garantuoti Lietuvos ekonominę gerovę, nes mes juk tiek daug padarėme – net atstovybę Taivano pavadinimu atidarėme. Kai kas klausimuose labai neramina, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad Kinija turi teisę diktuoti savo valią Lietuvai ir, jei jos nepaisai, turi pasiteisinti ne tik jai, bet ir opozicijai.

Klausimuose ne kartą minima Manto Adomėno pavardė. Kiek suprantu, opozicijai pikta, kad nėra procedūros, leidžiančios „ant kilimėlio“ iškviesti ir šį viceministrą. Dar opoziciją labai domina Vytautės Šmaižytės, dirbusios URM atstove spaudai, gyvenimas.

Tiesą sakant, klausimų kiekybe, kiek suprantu, bandoma kompensuoti jų kokybės trūkumą. Galima buvo parašyti trumpiau – kodėl Jūsų pavardė Landsbergis ir jūs vadovaujate TS-LKD? Ar suprantate, kad tai mus erzina?

Perskaičiau klausimus ir pagalvojau, kad, neduok Dieve, per pastarųjų metų krizes UR ministerijai būtų vadovavęs koks nors Skvernelio ar Karbauskio statytinis. Taip pat labai gerai atsimenu, kad klausimus kelia tie, kurie nuolat skaitė moralus Gabrieliui ir visai valdančiajai daugumai, kad rusai esą niekada nepuls Ukrainos, o puolimo grėsmę sugalvojo konservatoriai. Taip pat tai žmonės, kurie drebėjo prieš Kinijos ambasadorių Vilniuje kaip vasalai prieš poną, o žodžiai „Tibetas“, „Taivanas“ ar „uigurai“ versdavo juos nervingai krūpčioti.

Kita vertus, turime tokią opoziciją, kokią turime. Joje yra tikrai šaunių ir garbingų žmonių, tik labai gaila, kad ir juos visus bandoma įtraukti į interpeliacijų klounadą. O juk galėjo ir tikrai rimtus klausimus suformuluoti ir prasminga diskusija Seime būtų įvykusi…