Andrzej Sapkowski gimė XX a. viduryje Lodzėje. Čia baigė universitetą ir pasinėrė į darbą pagal įgytą specialybę. Laisvalaikiu sukūrė herojų – raganių Geraltą, vieną originaliausių personažų fentezi literatūroje. Raganius žudo monstrus už pinigus, beviltiškai kovoja už meilę nesibaigiančių intrigų pasaulyje, pritvinkusiame žiaurumo ir cinizmo. Visa tai įpinta į nuostabų, tarsi neblogai pažįstamos, mitologijos audinį, persmelkta specifiniu humoru, primenančiu, kad pačioje kritiškiausioje situacijoje viltis gali išaugti tik iš šypsenos. Na, R. Tolkieno iš fenttezi žanro karaliaus sosto A. Sapkowskis neišstumia, bet G. Martinui tikrai yra lygiavertis varžovas. Pastarojo “Sosto karai” jau tapo itin populiariu serialiu, netrukus išvysime Sapkowskio knygų ekranizaciją. Jei režisieriai bus bent vidutiniški, serialas bus puikus. Siūlau keletą Sapkowskio įžvalgų, kurias atradau jo darbuose.
Negalima nusipirkti to, kas neturi kainos. Kai kurie teigia, kad absoliučiai viskas pasauly- je turi savo kainą. Tai netiesa. Yra dalykų, kurie neturi kainos, nes yra neįkainojami. Juos geriausiai pažįstame, kai prarandame. Tada jau viskas – juos prarandame amžiams.
Nepainiokime žvaigždžių danguje su jų atspindžiu kaimo kūdroje.
Velnias žino, kuo visa tai baigsis, bet svarbiausia, kad pagaliau tai prasideda.
Poezijos esmė ir yra tai, kad ji sugeba kalbėti apie tai, apie ką kiti sugeba tik tylėti.
Mano galva, visas pasaulio blogis kyla iš mąstymo – kai pradeda mąstyti tie, kurie neturi tam sugebėjimų.
Kai tave ruošiasi pakarti, paprašyk stiklinės vandens. Niekada nežinai, kas per tą laiką, kol paduos, gali atsitikti.
Blogis visuomet lieka blogis, nesvarbu, ar mažesnis, ar didesnis. Proporcijos santykinės. Nesu asketas šventuolis ir gyvenime dariau ne tik gerus darbus. Tačiau jei man tenka rinktis tarp dviejų blogių, aš linkęs nesirinkti nė vieno.
Būti neutraliam, nereiškia būti abejingam ir bejausmiam. Nereikia savyje žudyti jausmų, pakanka nužudyti neapykantą.
Turėti milijoną ir jo neturėti, tai jau dviejų milijonų dydžio reikalas.
Meilė – kaip pilvo diegliai naktį. Kol nesugriebia, negali jų įsivaizduoti. Kai jau sugriebia, nemoki kitiems tiksliai perteikti, ką jauti.