(Esu jau dalinęsis šia trumpa pasakėčia. Tačiau, tikiu, verta dar kartą ją priminti.)

Arklį pririšo prie stulpo, bet atėjo velnias ir jį atrišo.

Arklys nulėkė į valstiečio lauką ir ištrypė pasėlius.

Valstietis labai įširdo, griebė šautuvą ir nušovė įsibrovusį arklį. Arklio šeimininkas, pamatęs nušautą augintinį, įpyko ir, keršydamas, nušovė valstietį.

Valstiečio žmona, išvydusi nužudytą vyrą, prisiekė atkeršyti ir patykojusi nušovė vyro žudiką.

Nužudyto šeimininko sūnūs susirinko į laidotuves, apraudojo tėvą ir nusprendė nužudyti valstietę. Po kurio laiko taip ir padarė.

Valstiečių šeima taip pat turėjo giminių, kurie atvažiavo, įpyko dėl to kaip viskas susiklostė ir sudegino nužudyto arklio šeimininko namą…

Neapykanta vis plėtėsi ir intensyvėjo. Nusiminę žmonės susirado viską pradėjusį velniūkštį ir pradėjo jį kaltinti.

Šis labai nustebo:

„Aš nieko blogo tikrai nepadariau. Tik išlaisvinau arklį…“

Moralas
Velnias paprastai daro paprastus, nekaltai atrodančius dalykus, o paskui imame veikti mes. Velnias naudojasi tuo, kad blogio sėklos lengvai sudygsta mūsų širdyse. Todėl derėtų gerai pagalvoti prieš veikiant.