Krizės pagimdo herojus. Lietuvis vyskupas Visvaldas Kulbokas yra vienas iš, o gal vienintelis, diplomatas, likęs Kijeve net per visus baisumus. Jis atstovauja Šventajam Sostui ir sako, kad Ganytojas per išbandymus turi būti su savo kaimene. Tokie pavyzdžiai įkvepia ir pateikia atsakymą kodėl Bažnyčia išlieka Vakarų civilizacijos pamatu. Ta Bažnyčia, kuri sugeba dovanoti save, aukotis ir primena, kad negalima pasiduoti neapykantai. Pokalbį su Visvaldu Kulboku pateikia ukrainiečių informacinė agentūra UNIAN.
Krizės pagimdo herojus. Nežinau, kas lemta Volodimirui Zelenskiui – ar būti tragiškuoju herojumi kankiniu, ar šv. Jurgiu, kuris sugeba įveikti blogio drakoną… Tačiau šiandien jis, ne vienerius metus paniekinamai vadintas komiku, yra iškiliausias pasaulio politikas. Pribloškianti Viešpaties režisūra – Jis pasirenka kiekvienai epochai savo didvyrius.
Krizės atskleidžia tiesą. Kai popiežius Pranciškus, kalbėdamas Daukanto aikštėje, kartojo, kad kiekviena tauta turi savo misiją istorijoje ir mes turime semtis jėgų iš praeities, turime pripažinti, kad praeities kančios yra stiprybės eliksyras, bandžiau patikėti, bet vis pagalvodavau, kad „et, nežinai tu mūsų silpnybių“. Tačiau ne apie silpnybes ar stiprybes jis kalbėjo. XXI amžiuje pasaulio likimas sprendžiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Daug metų kartota, kad yra „tikri europiečiai“ ir „beveik-europiečiai“, kuriems pakaktų lėtesnio tempo ir menkesnės gerovės. Šiandien niekam nekyla abejonių, kad ukrainiečiai yra tikrieji europiečiai ir visi, kas su jais solidarūs, taip pat dalyvauja moraliniame referendume už Europą. Nežinau ką Viešpats sumąstė. Jo dovanos būna skaudžiai spygliuotos ir prireikia laiko suprasti jų vertę. Šiandien viskas labai trapu, bet kartu ir skaidru. Manau, kad tokio skaidrumo buvo pasiilgę visi Europoje. Panašu, kad visiems buvo atgrasus tas komfortiškas snaudulys besitenkinant sacharininėmis deklaracijomis.
Paprasta apie krizių naudą kalbėti tuomet kai viskas pasibaigė. Lengva dvasingai postringauti apie tai, kad Kančių Savaitę tereikia ištverti, kai žvelgi į ją iš perspektyvos po Prisikėlimo. Tačiau tikrame gyvenime pasitikėti, išlaikyti viltį tenka, kai turime tik Pažadą, kad niekada nebūsime palikti, kad istorijos valdovas yra Mylintis Kūrėjas.
Šlovė Ukrainai. Herojams šlovė.