Gegužės 11 d. Vilniuje, Vaidilos teatre, o paskui Rygoje ir Taline vyks koncertinės programos, kurių autorius Viktoras Šenderovičius. Rašytojas, publicistas, kuris šiuo metu gyvena Varšuvoje, o Rusijoje yra paskelbtas „užsienio agentu“.

Šią žinią sužinojau iš kelių bičiulių socialiniuose tinkluose, kurie apie šį koncertą paskelbė, kaip apie eilinį rusiško imperializmo spjūvį ir grūmojo kumščiais – „kur žiūri politikai“?

Viktoras Šenderovičius buvo vienas ištikimiausių Novodvorskajos bendražygių ir labai ilgą laiką buvo vadinamas „demokratiniu šizikų“, kuris esą pernelyg nekonstruktyviai kritikuoja valdžią.

Jis visada griežtai smerkė Putino režimą ir karą prieš Ukrainą, nedžiūgavo dėl Krymo okupacijos, kaip nemaža dalis rusų.

Nuolat klausausi jo samprotavimų. Su dalimi jų nesutinku. Pavyzdžiui, kitaip vertinu „Dožd“ veiklą. Taip pat esu gerokai mažiau optimistiškas dėl rusų demokratinės opozicijos perspektyvų. Tačiau visiškai nesutinku, kai jis puolamas, nes pakartojo frazę „mūsų vaikinai“, kalbėdamas apie rusus, kurie žūsta Ukrainoje. Jis negynė jų, nelinkėjo jiems sėkmės. Tačiau sakė, kad, kai pasibaigs karas. kurį būtinai laimės Ukraina, reiks pripažinti, kad tai „mūsų vaikinai“ ir kažkaip gyventi „apsidirbusioje“ Rusijoje. Jis sakė, kad pasauliui visiškai nerūpi, kaip atrodys Rusija ateityje, o jam tai rūpi. Nors jis puikiai supranta, kad rusai šiandien elgiasi niekšiškai ir Ukraina būtinai turi laimėti.

Jei mes manome, kad Šenderovičius yra mūsų priešas, jei pradėsime kariauti prieš Grebenščikovą, Galkiną ar tuos rusu, kurie šiandien kaunasi informaciniame fronte prieš Putiną, tai visiška kvailystė.

Sutinku, kad rusiškas repas, sutraukęs vatnikus į koncertų salę, yra netoleruotinas, bet kalbėkimės su Šenderovičiumi ir rusų demokratais. Net jei daug ką matome kitaip, bet šiandien turime tą patį priešą – kraugeršką rusų imperializmą.

Todėl, mano galva, absurdiška piktintis Šenderovičiaus pasirodymu, vien tik dėl to, kad jis rusas ar pasakė kokią frazę, kuri mums nepriimtina.