Ryte peržiūrėjau internetinių leidinių antraštes ir net kiek nustebau, jog dar nėra įsteigtas Laisvos migracijos institutas, kuris paskelbtų savo atliktą tyrimą, jog Lukašenka yra žmonių judėjimo laisvės gynėjas.

Aišku, gal tokio instituto ir nereikės, nes jo funkciją natūraliai galėtų perimti STI. Pastarasis tik trumpam buvo „palindęs po lapais“. Kai jau įsitikino, kad Lukašenkos „prekybos žmonėmis“ verslas sutraukė visą dėmesį ir kiek pasimiršo klausimas – kas atsakys už mirtis tų, kurie patikėjo STI melagienomis? – vėl pasirodė viešumoje ir išpažino neblėstančią meilę nemokamiems testams.

Vienas iš pastarųjų metų paradoksų, jog mes pradėjome priprasti prie „nemokamų“ dalykų. KAŽKAS privalo mus ginti nuo viruso, suteikti mums visas gynybos priemones, aprūpinti testais ir t.t.

Taip pat gerai atsimenu situaciją dar prieš pora metų, kai visos kalbos apie žmogaus teisių svarbą buvo atremiamos moralizavimu, kad pirmiausia žmonės turi pareigas. Moralizavo daugiausia tie, kurie šiandien pasiskelbė „žmogaus teisių gynėjais“ ir pajuto teiginio “aš – savo šeimininkas“ skonį. Naujasis libertarizmas paradoksalus tuo, kad paskelbus visišką individo autonomiją, šis individas vis vien reikalauja būti aprūpintas įvairiausiomis gėrybėmis.

Kodėl .mes turime mokėti už nepasiskiepijusių žmonių testavimą? Nes to esą reikalauja žmogiškumas. Kodėl jie nesiskiepija ir nedaro saugesniais savęs ir aplinkinių? Nes tai esą jų reikalas ir ne vieta čia kalbėti apie pareigas bei žmogiškumą. Esą serga ir pasiskiepiję. Taip – lygiai kaip avarijas padaro ir blaivūs vairuotojai. Tačiau tai nėra pagrindas nekovoti prieš vairavimą išgėrus.

Tikiu, kad dauguma STI kūrėjų ir šio darinio gerbėjų yra padorūs žmonės, kurie turėjo klausimų, norėjo aptarti savo abejones, tačiau – sąmoningai pateikiu šį palyginimą – taip pat ir Hitlerio pasekėjais tapo ne vien radikalūs antisemitai. Nemaža dalis paskui vis labiau perėmė „saviškių“ pasaulėžiūrą ir agresyvumą.

Tikėtina, kad teisiniu požiūriu STI propaganda šiandien negali būti traktuojama kaip akivaizdus savidestruktyvių veiksmų skatinimas. Tačiau savo esme tai Eutanazijos propagavimo sambūris.

Puikiai suprantu, kad šiandien skiepų skeptikai yra atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje. Niekas nenori pripažinti, kad suklydo, kad patikėjo kvailystėmis. Yra toks XX a. atsiradęs kvazireliginis judėjimas, kuris žada savo sekėjams dvasinį tobulumą ir už tobulėjimą ima pinigus. Net jei sekėjas po kurio laiko pajunta, kad yra kvailinamas, tačiau jau yra nemažai investavęs ir nenori pripažinti, kad elgėsi, kaip visiškas kvailys, todėl yra linkęs ignoruoti visus trikdančius faktus. Todėl „klimpsta“ vis giliau. Mano galva, panašiai yra ir su nemaža dalimi „antivakserių“.