Kitų metų valstybės Biudžeto patvirtinimas paprastai yra Seimo Rudens sesijos kulminacija ir svarbiausias darbas. Rinkimų metai būna ypatingi tuo – jei tik keičiasi valdžia – Biudžeto projektą parengia vieni, o patvirtinti ir įgyvendinti tenka jau kitiems. Na, o šiemet Biudžeto projektą tenka svarstyti ypatingomis sąlygomis – vykstant karui su pandemija.

Praeities neįmanoma perplanuoti ir puikiai suprantu, kad nebeverta klausti – kas kaltas? – o tik susitelkti į klausimą – ką daryti? Kita vertus, tenka pripažinti, jog daryti tenka daug ir skubant, nes, kaip pasirodo, tie, kurie pateikė pirmąjį Biudžeto projektą, paprasčiausiai „pamiršo“ pandemiją ir tai, kad karas su ja reikalauja daug išlaidų, o jos siautėjimas turi skaudžius padarinius, taip pat ir ekonomikai. Naujoji Vyriausybė pabandė paskaičiuoti ir konstatavo, kad „pamiršta“ įtraukti į išlaidas beveik vieną milijardą eurų.

Skaičius pribloškiantis ir veikiausiai per didelis, jog keltų pasipiktinimą. Dėl dešimties eurų mes galime sukelti skandalą, o dėl milijardo – kažkaip net piktintis nejauku.

Dar į naują projektą teko įtraukti reikalingas lėšas pensijų indeksavimui, bent keturiolika milijonų, skirtų įtraukiajam ugdymui, apie kurį daug buvo kalbėta, bet lėšos tam nebuvo numatytos. Dar tektų pridėti realistiškas lėšas kompensuojamiems vaistams, bent simboliškai didinamas lėšas krašto apsaugai.

Taip ir susidaro septynių procentų deficitas. Didesnis nei norėtųsi, tačiau, jei paklaustume vieni kitų, kokių valstybės apmokamų paslaugų ar investicijų siūlome atsisakyti, vargu ar ką įvardytume. Priešingai, norėtųsi, kad greičiau ir stabiliau didėtų valstybės tarnybos finansavimas, nes ne kartą įsitikinome, jog pigi valdžia yra didelė problema; būtų puiku kur kas daugiau lėšų numatyti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams, kuo greičiau pradėti mokyklų modernizaciją ir t.t.

Tikiu, kad metų pabaigoje – gali būti, kad jau po šv. Kalėdų – patvirtinsime kitų metų Biudžetą. Tikėtina, kad metų eigoje jį teks koreguoti. Šiandien niekas negali atspėti, kiek pinigų teks išleisti karui su pandemija ir kuo viskas baigsis. Tačiau yra šiek tiek šviesos išbandymų tunelio gale. Gal daugiau žmonių atsikvošės ir pradės laikytis socialinės distancijos, paisyti karantino taisyklių, vakcinacija bus veiksminga ir karą su pandemija laimėsime. Turėtume sulaukti ir solidžios paramos iš ES, kuri padėtų ne tik „išgydyti“ pandemijos žaizdas, bet ir veiksmingai pertvarkyti visą ūkį.

Finansiniu požiūriu, kiek sugebu vertinti, situacija yra geresnė, nei prieš dvylika metų, kai teko kovoti su finansų krize. Tačiau ar kokie nors pinigai gali atstoti prarandamas žmonių gyvybes? Todėl labai sveikinu tai, kad esminė pataisyto Biudžeto kryptis – sveikatos apsaugos sistemos puoselėjimas. Jei tik ši sistema atlaikys – tai labai priklausys ir nuo mūsų visų elgesio pastarosiomis savaitėmis – iš karo su pandemija išeisime išmintingesni ir net sustiprėję.

p.s. Nieko nenustebinsiu, bet jaučiu vidinę būtinybę dar kartą pasakyti – didžiuojuosi, kad Lietuva turi tokią Premjerę. Net per kelias dienas ji pakeitė Vyriausybės darbo stilių ir ten vyravusią politinę kultūrą. Mums pasisekė, kad tokių kraupių išbandymų akivaizdoje turime Lyderį.