Iki šiol apie išsiskyrimą su Bernardinai.lt negaliu galvoti be emocijų antplūdžio, Viena ryškiausių patirčių, patvirtinančių, kad mes galime kurti tik dabartį, o ateities planai trapūs, kaip Notre Dame katedros stogas, na, o praeitis – dar Orvelas puikiai atskleidė, kad, labai pasistengus, ją galima nulipdyti pagal užsakovo pageidavimus. Nebijokite, nebandysiu praeities lipdinių siūlyti ir jums.

Dar po savaitės Amžinybėn iškeliavo bičiulis Leonidas, su kuriuo ką tik buvome aptarę didingus planus. Širdis tiesiog veržėsi juos įgyvendinti.

Atrodė, kad esu nuosekliai atkertamas nuo praeities, kad galėčiau žengti visiškai nauju, paties pasirinktu, politiko keliu, tačiau Kėdainiuose likau trečias, o po antrojo rinkimų turo likau pirmasis už brūkšnio. 

Tai buvo manasis Didysis Šeštadienis. Tikrai ne kokia nors bausmė, bet negailestingas veidrodis, kuriame pamatai visą savo trapumą, silpnybes ir ydas.

Kai kiti pasidalino mano planų drabužius, „pavogė“ bičiulį, įrodė, kad negalima pasitikėti minios „Osanna“,  likau nuogas ir sutrikęs. Daugybę kartų kartojęs, jog viskas Dievo rankose, teesie Jo valia, o dabar pykau ant Jo. Reikalavau: „Jei užtrenkei duris, tai kur tie naujai atidaryti langai?“ Sakiau Jam: „Tu juk žinai mano intencijas ir galimybes, kodėl verti užkasti žemėn talentus?“  Tačiau Jis negirdėjo. Jis buvo Nukryžiuotas ir palaidotas.

Ta spengianti Didžiojo Šeštadienio tyla. Iki paskutinės akimirkos vylėmės, jog, kaip pasakojime apie Abraomą ir Izaoką, Viešpats  įsikiš ir (Stansislavskio maniera) pasakys: „Tikiu“. Tačiau Jėzus dabar kapo uoloje. Su visais mūsų lūkesčiais, viltimis…

Telieka atsukti akis į save ir pamatyti išpampusią puikybę. Žinojau, kad esu išpuikęs, nes esu žmogus, bet nesitikėjau, jog tiek… Kaip save tokį pakęsti, kai nėra Užtarėjo, kai Jis kape?

Nėra ir negali būti jokių receptų Didžiajam Šeštadieniui. Nėra teisingo ar neteisingo elgesio, Tai laikas, kurį reikia paprasčiausiai išbūti. Gal paskui jau galėsime net sau ir kitiems sakyti, kad tai dovana, labai geras laikas, bet dabar tai tikrumo žlugimas, migla..

Tokia  prasta pabaiga? Ir visai nesvarbu, ar aš, ar Tu, Dieve, susimovei..  Tik tie, kurie visiškai nieko nebeturi laukti, laukia tęsinio..