Dar ankstų rytą perskaičiau malonią žinią, kad TS-LKD frakcijos darbas Seime vienoje iš apklausų vertinamas geriau nei kitų. Nors tokios apklausos primena rūką, tačiau kartais reikia išgirsti palaikantį žodį.

Apmaudu, kad nespėjau išklausyti konferencijos apie Lietuvos ateities vizijas, tačiau čia dar bus laiko viską permąstyti ir padiskutuoti. Džiugiau, kad spėjau susitikti su Priklausomų žmonių reabilitacijos bendruomenių asociacija (ar kažkoks panašus pavadinimas). Esmė – realistiškas žvilgsnis į dabartinę situaciją ir pasitarimas kur būtinas proveržis. Manau, kad būtų svarbu sutarti dėl tokio proveržio dar iki dekriminalizacijos įstatymo galutinio priėmimo. Idant neatrodytų, kad pažadai labiau susirūpinti priklausomybių prevencija ir gydymu yra tušti.

Gerdamas kavą perskaičiau Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovo pareiškimą, kad važinės po Lietuvą ir skelbs visiems „gerąją naujieną“, jog pandemija tėra dūmų uždanga, siekiant Lietuvoje įvesti diktatūrą. Nebežinau, ar dar tinka posakis „duok durniui kelią“? Tik iš dalies. Tuo labiau, kai perskaitai, kad vyriškis, pašovęs apsauginį prie parduotuvės Vilniuje, jau anksčiau savo paskyroje feisbuke bėrė grasinimus ir ragino visus ginkluotis. Lieku prie minties, kad visų pavidalų antivakseriams galima pasiūlyti dar vieną kelią gauti Galimybių pasą – padirbėti savanoriais kovido reanimacijose…

Rasa Račienė susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Kalbėjosi apie motiniškus ir tėviškus jausmus, apie Partnerystės įstatymą. Žaviuosi Rasos tikėjimu, kad ji buvo išgirsta, kad Prezidentas suprato, jog Partnerystės įstatymas prisidėtų prie visuomenės emocinės sveikatos. Tikiu stebuklais, tačiau turiu savyje ir apaštalo Tomo abejonės dvasios: kol pats neįsitikinsiu, kad Prezidentas paprasčiausiai nebandė įtikti Rasai demonstruodamas, kad jis keičiasi, tol liksiu nuosaikus skeptikas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad, balsuojant dėl valstybės finansuojamo testavimo panaikinimo, Statutas nebuvo pažeistas. Daugiausia ginčų kilo dėl to, ar Aido Gedvilo formalus dalyvavimas balsavime yra grubi techninė klaida, ar paties parlamentaro blaškymasis.

Oi, visai pamiršau dar vieną žinią – pasibaigusius merų rinkimus. Na, dabar naujasis Kelmės meras galės bandyti išpildyti visus pažadus, kad rajone suklestės verslas. Tikiu, kad sąlygos bus sudarytos visiems, o ne tik „saviškiams“. Tai, kad vienas svarbiausių agitatorių už naują merą buvo Remigijus Žemaitaitis, optimizmo nekelia.

Palankiau žvelgiu į Trakų mero rinkimų rezultatus. Dabar jau čia turime jauniausią merą. Klausimų kelia ne tiek amžius, kiek nelabai aiškūs ryšiai su nelabai simpatiškais veikėjais. Tiesa, pats meras juos neigia, tad pagyvensim – pamatysim. Jareko Narkevičiaus pralaimėjimas tikrai vertas dėmesio. Dėl to, kad už jį vienijosi labai plati koalicija, į kurią įėjo ne vienas kunigas. Beje, prognozavau, kad Bažnyčia, įsipainiodama į politinę agitaciją, sumenkins savo autoritetą. Įsitikinome, kad jos balsas politikoje turi menką įtaką. Tik ar tai taps pamoka? Deja, abejoju.