Žydė mama turėjo tris mylinčius sūnus. Visiems jiems pavyko padaryti profesinę karjerą ir jie džiaugėsi užimdami gerai apmokamas, įtakingas pareigas. Deja, jų darbai buvo labai intensyvūs ir jie negalėjo skirti daug laiko savo mamai. Tad nusprendė jau padaryti įspūdingas dovanas, idant jai nebūtų liūdna vienai.

Vyresnysis sūnus nupirko mamai tikrus rūmus, su keturiasdešimt kambarių, tarnais, ištaigingais baldais. Jis tarė mamai: „Noriu, kad bent senatvėje gyventum kaip tikra karalienė.“

Vidurinysis sūnus nupirko mamai ypatingą automobilį, kuriame buvo viskas nepaprastai patogiai įrengta. Automobilyje dieną naktį pasikeisdami turėjo budėti patys geriausi vairuotojai, pasiruošę nuvežti mamą bet kada, kur tik ji pageidauja.

Jauniausias sūnus, jaudindamasis dėl to, kad mamos regėjimas prastėja ir ji jau nebegali kasdien skirti tiek laiko, kiek norėtų, Toros skaitymui, nusprendė padovanoti mamai protingiausią pasaulyje papūgą, kurią net dvyliką metų dvylika rabinų mokino Toros teksto ir dabar ji galėjo pakartoti bet kokį Toros fragmentą, tereikėjo jai pasakyti norimo skyriaus numerį.

Įteikę mamai dovanas, broliai vėl įniko į darbus, tačiau po kurio laiko kartu nuvažiavo jos aplankyti ir pasižiūrėti, ar džiugina ją jų dovanos.

Mama, vyresnėlio paklausta, kaip jai patinka jos naujasis namas, šypsodamasi atsakė: „Labiausiai sūneli dėkui už tavo pastangas. Tačiau turiu prisipažinti, kad tokiuose dideliuose rūmuose jaučiuosi nejaukiai. Man visiškai pakanka vieno kambario ir, dėkui Dievui, dar galiu susitvarkyti pati, tad didžiąją rūmų dalį atidaviau tavo pasamdytiems tarnams ir jie ten džiaugsmingai gyvena.

Viduriniajam sūnui mama taip pasakė: „Niekada gyvenime nebuvau mačiusi tokio gražaus automobilio, kurį man padovanojai. Taip pat ir tie žmonės, kuriuos pasamdei vairuotojais, labai mandagūs ir dėmesingi. Tačiau turiu prisipažinti – pati nė karto niekur nevažiavau. Paprasčiausiai nesugalvojau, kur galėčiau važiuoti?“

Paskui moteris meiliai pažvelgė į jaunėlį: „O tavo, sūneli, dovana mane tikrai pradžiugino. Sriuba iš to paukščio, kurį man atsiuntei, buvo puiki. Visi, susėdę prie stalo, tave geru žodžiu minėjome.“

Iš knygos MOZAIKA (sulipdė A. Navickas).