Ką galvoju? Kad diskusija apie tai, ar dera švęsti Helovyną, yra tuščias oro virpinimas. Niekada man tai nebuvo kiek nors svarbi „šventė“, tačiau jei kam nors tai proga kažką daryti bendrai, patinka kurti įvairias šiurpes, patinka skaptuoti moliūgus – man tai tikrai nekelia pasipiktinimo.

Suprantu, kad Helovyne ypatingai daug komercijos, tačiau labai komercializuotas ir šv. Kalėdų laikotarpis, ir net Velykos.

Tiesą sakant, mane daug labiau neramina, kad Lietuvos žiniasklaidoje Helovynas prasidėjo jau seniai ir nepanašu, kad greit baigsis. Jau seniai portalų antraštės skamba kaip šiurpės. Jei bandytume vien pagal jas spręsti apie gyvenimą Lietuvoje, tai čia jau seniai turėjo išnykti bet kokia gyvybė ar bent jau visa visuomenė turėjo tapti didele depresijos klinika.

Skaitant lietuvišką žiniasklaidą nekyla abejonių, kad šios žiemos neišgyvensime, kad visi visą laiką riejasi tarpusavyje ir vis kurpia planus kaip visus apgauti, kad valdžioje vien idiotai ir niekšai, kad ministrai, kaip drakonai, miega ant lobių ir, šiukštu, jų neduoda paprastiems žmonėms. Niekas niekuo nesirūpina ir tik vieninteliai žurnalistai ne tik viską mato, supranta, bet ir turi pranašystės dovaną.

Šiaip jau Helovynas yra Visų šventųjų dienos išvakarės, tad po šiurpnakčio esame kviečiami prisiminti tuos, kurie savo gyvenimu nešė į pasaulį šviesą, vėliau yra Vėlinės – diena, kai esame kviečiami prisiminti tuos, kurie čia kažkada gyveno, mylėjo, stengėsi. Vėlinės mus kviečia pamąstyti ir apie savo trapumą, apie tai, kas tikra, o kas tėra Helovyno kaukės.

Teoriškai galiu suprasti, kodėl atsirado Helovynas, tačiau jis, kaip mergvakaris ar bernvakaris, praktikoje seniai nušuoliavo nuo pirminės prasmės. Gerai, kad tai tik viena diena. Deja, neturiu daug vilties, kad ir komercinėje Lietuvos žiniasklaidoje Helovynas kada nors baigsis.