Nacionalinės Mordoro šventės – Melagių dienos – išvakarėse karo veiksmai Ukrainoje tęsiasi. Tiesa, pradėsiu nuo įvykių šalia Ukrainos.
Mordoro pasiuntinys Minske Borisas Gryzlovas paskelbė, kad ketinama de jure įtvirtinti Baltarusijos vasalinį statusą, kuris jau kurį laiką egzistuoja de facto. Jis bus „apiformintas“ kaip Sąjunginė valstybė. Diplomatas pasakė, kad yra apie trisdešimt bendrų programų, kurios jau pradėtos įgyvendinti ir dabar visos detalės jau suderėtos. Kiek suprantu, su neteisėtai valdžią Baltarusijoje užimančiu Vasalu. Baltarusių niekas neketina klausti. Jie patys turi atsakyti ar toks scenarijus tenkina.
Paaiškėjo, kad Vokietijos ministrė sąmoningai vilkino gyvybiškai būtinų ukrainiečiams ginklų tiekimą. Bent dviem savaitėmis. Man tai skamba kaip bendradarbiavimas vykdant ukrainiečių genocidą. Nebent žiniasklaida viską sutirština.
Vakarų valstybių karinės žvalgybos atstovai jau ir viešai pripažino, kad pervertino Mordoro karinę galią ir nuvertino Ukrainos kariuomenės jėgą. Deja, būtent dėl to nenorėta ukrainiečius aprūpinti modernia ginkluote, nes, remiantis Afganistano pavyzdžiu, buvo baiminamasi, kad visa ginkluotė pereis okupantams.
Tuo tarpu Ukrainoje daug kas neaišku. Dalis okupantų atsitraukia, dalis persigrupuoja, pačiame Mordore paskelbtas pavasarinis šaukimas į kariuomenę. Orkai ir toliau naudoja raketas, kuriomis taikomasi pirmiausia į naftos atsargas, dideli plotai užminuojami. Pranešta, kad orkai užminavo net Irpinės kapines.
Panašiausia, kad okupantai jėgas sutelks Donbase, Kita vertus, nemažai jų lieka ir prie Kijevo. Nors čia ukrainiečiams pavyksta labai smagios kontratakos. Orkai puola Iziumą, nenori atiduoti Chersono. Šiandien daug kalbėta apie pavojų, kad iš jūros „Kalibro“ balistinėmis raketomis bus apšaudyta Odesa.
Ukrainiečiai vis stengiasi įkirsti orkams, tačiau trūksta modernios puolamosios ginkluotės. Tiesa, jau pavyko pasiekti, kad okupantų lėktuvai nedrįsta skristi toliau, nei Donbaso teritorija. Tačiau okupantai vis dar turi raketų, kurių kiekviena, jei tik jos nepavyksta numušti, kerta labai skaudžiai.
„Azovo“ didvyrių vadas Sviatoslavas Palamaris kreipėsi į Ukrainos valdžią, prašydamas padaryti viską, kad Mariupolis būtų deblokuotas. Tai būtų šansas daugiau nei šimtui tūkstančių miesto gyventojų tebesančių ten nežmoniškomis sąlygomis. Prašymas tikrai suprantamas, bet įgyvendinti jį bus labai sunku, nes čia labai daug orkų pajėgų. Maža to, okupantai čia gali veiksmingai naudoti lėktuvus.
Apskritai galima sakyti, kad pastarosios kelios dienos gali būti labai svarbios, nes paaiškės kiek dar materialinių resursų turi orkai ir ar išliko pas juos kokia nors motyvacija. Kita vertus, jei Mariupolis bus užimtas, o modernios ginkluotės ukrainiečiai taip ir nesulauks, orkai nemažins intensyvumo apšaudydami Ukrainos miestus ir Mordoras gali perimti iniciatyvą. Tiesa, drįstu teigti, kad šiuo atveju jau nekalbama apie visos Ukrainos okupaciją, tačiau apie tai, ar pavyks Mordorui atsiplėšti svetimos teritorijos.
Ar karo veiksmai Ukrainoje tapo mažiau intensyvūs po derybų Stambule? Deja, ne. Ar įvykdytas orkų pažadas netrukdyti civilių mobilizacijai iš Mariupolio? Deja, ne. Tačiau, pripažinkime, kad orkų kariuomenė gerokai aplamdyta ir, manau, kad Pentagono ar Britanijos žvalgybininkai vis dar ją pervertina. Nepamirškime, kad, nepaisant Mordoro apsimetinėjimo, ekonominės sankcijos smogia skaudžiai. Nėra paprasta griūvančią Mordoro ekonomiką perorientuoti pagal principą „viskas frontui“. Tuo labiau, kad Mordoro propagandistams tenka rodyti miną – „viskas pagal planą“.
Apibendrinant: šiandien buvo eilinė kruvina karo diena. Iniciatyva ir toliau priklauso ukrainiečiams. Tai, kad orkai persigrupuoja, gali užtęsti karą. Tačiau vis dar tikiu, kad orkų demotyvacija kasdien taps vis svarbesniu veiksniu.