Tik nepripraskime, kad tai rutina. Tegul nenustoja skaudėti kiekviena žaizda, kančia, kurią šiandien patiria karo niokojami žmonės. Net tada, kai pasibaigs ši kankynė, liks ne tik griuvėsiai, bet ir sugriauti gyvenimai, psichologinės traumos, kurias išgydyti bus be galo sunku.

Kai norisi piktintis, kad kyla degalų kainos, kad brangsta maisto produktai, kad gyvenime ne viskas patogu, prisimink tuos vaikus, „suštabeliuotus“ kaip stiklainiai ant lentynos slėptuvėje, tėvus, apraudančius savo vaikus, visus, kurie kenčia šaltyje, be maisto ir vandens, neturinčius vaistų ir tvarsliavos žaizdoms aprišti. Džiaugiuosi, jog dauguma nesame abejingi, tačiau, kad ir kiek padarytume, tai yra, deja, per mažai, nes karas tęsiasi ir žmonės kenčia.

Ir dar… Norėčiau, kad labai rimtai atsižvelgtumėte į šią pastabą. Nustokime Kruvinojo Vovos elgesį aiškinti įvairiausiomis medicininėmis diagnozėmis. Tai iškreipia tikrovę, nes stigmatizuoja žmones, kurie tikrai nėra nei pavojingi, nei bent per plauką prastesni už kitus. Psichiatrijos terminų taikymas šiuo atveju atneša kur kas daugiau žalos, nei naudos. Geriau jau konstatuokime, kad, panašiai, kaip kažkada buvo Ivanas Rūstusis, dabar jau turime Kruvinąjį Vovą.

Prie Prancūzijos prezidento prisijungė ir Vokietijos premjeras. Jie abu nusprendė darbuotis specialioje psichologinės pagalbos linijoje vienam abonentui Uralo bunkeryje. Na, kol skambučiai brangiai nekainuoja, tegu galvoja, kad tai turi bent kokią naudą.

Nepanašu, kad kokie nors skambučiai gali pakeisti Kruvinojo Vovos kanibalistinius instinktus. Melitopolio meras lieka pagrobtas ir jo likimas nežinomas. Tikėtina, kad bus grobiami ir kiti merai. Gal taip orkai supranta „denacifikaciją“? Kaip ten buvo sakoma: „nėra žmogaus, nėra problemos“?

Tiesioginiuose karo veiksmuose orkai tesugeba apsijuokti, todėl nusprendė laikytis jiems įprastos taktikos: klasta, teroras, melas ir visa ko bombardavimas. Tūkstančiai orkų jau pūva Ukrainos žemėje, tačiau Mordoras niekada nesuko galvos dėl aukų skaičiaus. Tuo juokingesni atrodo Mordoro religiniai šūkiai: „kiekviena ruso gyvybė svarbi“, „savų nepametame“. Įdomu – nors vieną sakinį Mordoro diktatoriai be melo gali pasakyti?

Volodimiras Zelenskis, pirmą kartą nuo karo pradžios, paskelbė Ukrainos žuvusių karių skaičių – 1300. Pasak ukrainiečių, tai beveik dešimt kartų mažiau, nei žuvusių orkų. Tačiau jau įprasta, kad kare yra tendencija savo nuostolius kiek sumenkinti, o priešininko – išpūsti. Ar ji egzistuoja ir šį kartą? Nežinau. Ukrainos prezidentas taip pat pasakė, kad Kijevą okupantai užims tik vienu atveju – jei nužudys visus šiame mieste esančius žmones, nes neatras nė vieno, kuris būtų jiems palankus.

Donecko sritį valdantys Mordoro statytiniai paskelbė, kad netrukus turėtų sulaukti Sirijos samdinių palaikymo. Galės kartu gintis nuo gėjų paradų.

Mordoro žmonėms skirtoje žiniasklaidoje džiūgaujama kaip sankcijos „smogė per Vakarų valstybes“ ir esą nieko blogo nepadarė pačiam Mordorui. Tiesa, nepaisant to, Mordoro politikai griežtai smerkia visas sankcijas ir jau rengia trečiąjį antikrizinį paketą bei džiūgauja, kad Oriflame apsisprendė likti.

Šventasis Sostas, Izraelis, Turkija ir Azerbaidžianas. Tai valstybės, kurių vadovai siūlosi būti tarpininkais Kruvinojo Vovos ir Zelenskio derybose dėl visiško ugnies nutraukimo Ukrainoje. Apie tai, kad tokios derybos realios, panašu, vis garsiau pripažįsta tiek Mordoras, tiek Ukraina. Tačiau labai neaišku, kiek jos gali būti vaisingos, nes Kruvinasis Vova gyvena susigalvotoje tikrovėje, kurioje jis laimi visus karus. Geriausias pavyzdys – idėja surengti referendumą dėl Chersono laiudies respublikos. Atsiunti kariuomenę, viską sudaužai, šaudai į civilius, stebiesi dėl to, kad visi labai priešiški, o tada surengi referendumą, kurį surežisuoji, atsiveždamas „savo piliečių“ ir… kas toliau? Ne gi Mordoras dar nesuprato, kad niekas orkais Ukrainoje nesidžiaugia?

Beje, šis šeštadienis buvo gerokai ramesnis nei prieš savaitę ar dvi. Tai nereiškia, kad toliau nekankinami ukrainiečiai, nevyksta mūšiai, tačiau situacija iš esmės nesikeičia ir toliau svarbiausiu lieka klausimas – kam naudingesnė tokia taktika, kas turi daugiau kantrybės, resursų ir idėjų, ką daryti toliau? Tačiau, kaip ir rašiau pradžioje, nepamirškim, kad net šią, santykinai ramią dieną, Ukrainoje liejosi kraujas ir daugybė žmonių patyrė sunkiai mums įsivaizduojamas kančias.

Šlovė Ukrainai. Šlovė didvyriams.