AVZOSTALIO DIDVYRIAI

Kaip sakė Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis, tai buvo labai sunkus sprendimas ir sudėtinga diena, kai buvo duotas įsakymas Azovstalio gynėjams rūpintis savo gyvybe ir palikti gynybines pozicijas. Tai ne kapituliacija, o konstatavimas, kad didvyriai atliko savo nuostabią misiją ir dabar nebėra prasmės bunkeriuose laukti mirties.

Dalis karių atlydėjo, atnešė sunkiai sužeistus ginklo brolius, kurie buvo išgabenti į ligoninę Donecko srityje, o kariai, kuriems nereikia hospitalizacijos, buvo išgabenti į stovyklą, kuri įsikūrusi Rusijos okupuotoje Donecko srities teritorijoje. Ukrainiečių teigimu tikimasi, kad palaipsniui pavyks tokiu būdu evakuoti visus Azovstalio gynėjus. Sunkiausia atsakyti kas jų laukia. Ukraina aiškiai pareiškė, kad darys viską, kad visi šie didvyriai būtų iškeisti į okupantus, patekusius į nelaisvę. Kiek suprantu, toks pažadas yra, tačiau nėra daug vilties, kad jis bus ištesėtas, nes Rusijos Dūmoje iš karto pasigirdo reikalavimas, kad nė vienas Azovstalio gynėjas negali būti iškeistas ir grįžti Ukrainon. Kita vertus, jei jie būtų likę Avzostalio komplekse, jų lauktų neišvengiama mirtis. Dabar yra galimybė, kad jie išgyvens.

Natūralu, kad tokie sunkūs sprendimai sulaukia įvairios reakcijos. Patys Azovstalio gynėjai jautėsi nejaukiai, atsiduodami į priešų rankas, tačiau daugybė žmonių Ukrainoje tvirtina, kad jie tikri didvyriai ir, svarbiausia, sąžiningai įvykdė savo pareigą. Todėl turėjo teisę pasitraukti iš posto, kurį saugojo.

Dabar labai svarbu, kad Rusijos valdžia jaustų kuo stipresnį spaudimą ir nedrįstų kankinti, žudyti į nelaisvę patekusių didvyrių.

AGRESYVI OKUPANTŲ NEVILTIS

Tai, kad per šią parą Rusija itin intensyviai apšaudė įvairias Ukrainos vietas, galiu paaiškinti tik iš nevilties susikaupusia agresija. Jie šaudo į viską, net nelabai galima suprasti kodėl pasirenka būtent tokius taikinius. Šaudo net ne dėl kokio nors strateginio tikslo, bet todėl, kad dar turi kuo.

Sumų srityje okupantai pabandė prasiveržti pro Ukrainos sieną. Ten, iš kur buvo išvyti prieš mėnesį. Mūšiai buvo aršūs, bet jiems nepavyko. Nepavyksta jiems ir kitose fronto linijos vietose. Akivaizdu, kad jie labai pikti ir sudirgę, patys supranta, kad nebėra jokio „happy end“. Per šią parą okupantai ant karo aukuro ir vėl paaukojo kelis šimtus karių. Tikėtina, gal net kelis kartus daugiau, tačiau labai sunku suskaičiuoti, kiek okupantų pribaigiami vis galingesniais ukrainiečių artilerijos smūgiais.

Michailas Podoliakas paskelbė, kad Ukraina nemato prasmės tęsti bet kokių derybų su okupantais. Kaip parodė Mariupolio tragedija, okupantams žmogiškumas nebūdingas, o pasitikėti jais vis vien negalima. Todėl viskas spręsis ginklais.

VISKAS FRONTUI, VISKAS PRALAIMĖJIMUI

Gamykla Urale paskelbė, kad išsiuntė į frontą naujausių tankų Т-90М partiją. Tai tikrai svarbus papildymas, ypač matant, jog okupantai priversti pasitelkti seną ginkluotę, kuri neturi naujesnėms modifikacijoms būdingų patobulinimų. Todėl modernūs tankai labai svarbūs rusams, kovojantiems Donbase. Tiesa, nėra aišku, nei kiek jų pagaminta, nei tolesnės jų gamybos perspektyvos. Vargu ar jie iš esmės pakeis situaciją, tačiau kuriam laikui suteiks daugiau jėgos okupantams.

Visoje Rusijoje beveik dvigubai padidėjo santechnikos ir autoservisų paslaugų kainos. Na, o „Moskvičiai“, pasirodo, bus gaminami pavogtų „Renault“ detalių ir korpusų pagrindu. Jei iki šiol Rusijos režimas buvo vadinamas kleptokratija, tai dabar jis mutuoja į visuotinę kleptomaniją. Okupantai, vagiantys iš ukrainiečių buitinę techniką ir rūbus tėra simptomai, kurie neturėtų stebinti. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad Rusijoje gaminami automobiliai daug kuo primins sovietinius laikus. Pavyzdžiui, nebus ne tik oro pagalvių, bet ir modernios saugos diržų technologijos. Na, bet kas galvoja apie saugumą? Svarbu, kad bent kokie automobiliai būtų.

Nieko nebestebina ir tai, kad Rusija paskelbė ketinimą trauktis tiek iš Pasaulinės sveikatos organizacijos, tiek iš Pasaulio prekybos organizacijos. Žingsnis po žingsnio ir atsidurs natūriniame ūkyje su žolininkėmis ir užkalbėtojomis.

Prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą kodėl nebandoma pavogti iš Ukrainos visų grūdų atsargų, atsakė: „Supraskime, kad tai pavojinga, nes Ukrainos uostai yra užminuoti ir viską daryti reikia labai atsargiai.“

Okupuotame Kryme nerimaujama dėl ekonominių sunkumų. Jie susiję ir su tuo, kad praktiškai yra žlugęs kurortinis sezonas. Ankstesniais metais situaciją buvo apsunkinusi pandemija ir okupacija, o dabar net ir rusai bijo čia važiuoti tiek dėl karo, tiek dėl prastėjančio pragyvenimo lygio. Jau anksčiau pranešta, kad Kryme gerokai sumažėjo nekilnojamo turto kainos ir yra daugybė pasiūlymų pirkti čia butus ir vilas, nes buvę savininkai nori dingti iš okupuoto pusiasalio.

BUNKERIO NAUJIENOS

Italijos dienraštis paskelbė, kad Putinui atlikta sudėtinga onkologinė operacija ir dabar jis turės atsigauti ir kaupti jėgas, o tuo tarpu jo veiklą imituos seni vaizdo įrašai ir antrininkai. Tiesa, pats Putinas supranta, kad pernelyg įsijausti į antrininkų naudojimą neverta, nes niekas negali garantuoti, kad kuris nors antrininkas, palaikomas generolų, nenuspręs nustoti apsimetinėti ir pašalinti ligotą „originalą“.

Rusijos propagandistai, akivaizdu, tapo nervų kamuoliais ir jų nuotaikos geriausiai atskleidžia tai, kad Rusija eina paskui savo karinį laivą.

P.S.

Stebime kaip nusibaigia imperija, kuri mito baime. Tačiau nepamirškime, kad, pasak Putino, įspraustos į kampą žiurkės pačios pavojingiausios. Labai svarbu užbaigti pradėtą imperijos naikinimo darbą iki galo.