A. Navickas. Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2011. – 276 psl.

39 laiškai – tai pastanga plaukti prieš vyraujančių sėkmingo ir laimingo gyvenimo įvaizdžių srovę, ieškant savojo unikalaus kelio kasdienybės labirintuose. Šie laiškai nėra moralai ar instrukcijos, tai pasidalijimai, kaip aš regiu mūsų žemišką kelionę, sudėtingas dilemas, kurios iškyla, rūpesčius ir džiaugsmus. Sakoma, kai pasakoji ką nors kitam, pats pradedi tai geriau suprasti.

Tikiu, kad krikščionybė nėra vien iš praeities paveldėtas antikvarinis dalykas, bet veikiau kitokio gyvenimo galimybė.

Tikiu, kad tikėjimas išlaisvina, o ne sukausto žmogų.

Tikiu, kad nėra tokios vidinės tamsos, dvasinių griuvėsių, kurių Viešpats negalėtų atkurti.

Tikiu, kad visa tai, kas atrodo išbandymai ir nesėkmės – tai Viešpaties siekis kiekvieną gyvenimą paversti brangakmeniu.

Tikiu, kad visi mano sutikti žmonės yra Viešpaties dovanos, nors ir labai dažnai jų nemoku priimti.