Peržiūrėjau oficialią Prezidento Gitano Nausėdos darbotvarkę pastarosioms trims dienoms ir kiek apsiraminau. Ten budistinė ramybė, be mažiausio bruzdesio ženklų. Tiesa, nėra skelbiama Ekscelencijos patarėjų darbotvarkė. Tad niekas negali garantuoti, jog jie vėl nepaskelbs kokio nors pasmerkimo.

Kita vertus, pasitelkus visą turimą empatiją, tikrai negali nežavėti Prezidento viešai (ir tarp eilučių) siūloma politinė programa:

a) Pensijos turi didėti tiek sparčiai, kad visi veržtųsi į pensiją. Jų didėjimas nedidina valstybės skolos, nesukelia kokių nors finansinių problemų valstybei. Paprasčiausiai Gerovės valstybėje taip turi būti. Kai valstybę pavadini „Gerovės“ (ta pati pirmoji raidė, kaip Prezidento vardas, o tai kažką reiškia), apie pinigus nebereikia galvoti. Gerovės valstybėje paprasčiausiai negali trūkti pinigų.

b) Vyriausybė turi dirbti kitaip. Geriau. Jautriau. Dar geriau ir dar jautriau. Jei ji taip nedirbs, Prezidentas bus priverstas išsakyti griežtą kritiką. Galų gale, juk Prezidentas aiškiai sakė, kad turime gyventi Gerovės valstybėje ir, kas galėtų paneigti, kad Vyriausybė to nesabotuoja.

c) Turime siekti, kad totalitariniais režimais būtų paskelbiamos tik neturtingos ir jokios politinės įtakos neturinčios šalys. Tada bus kur kas lengviau jas smerkti. Na, o Kinijos smerkti negalima, nes, pirmiausia, ji labai didelė. Tikėtina, kad yra joje kuri nors dalis, kurioje nėra totalitarizmo. Tokiu atveju mes pernelyg skubėtume klijuoti etiketes. Neturime taikyti Kinijai mobingo.

d) Kaip paliudijo filmas „Dont Look Up“, nėra jokios prasmės kalbėti apie didžiulę grėsmę. Geriau pasirūpinkime tautos emocine būkle, atšaukdami visas kovos su grėsme priemones. Pasak taiklaus posakio: „Neverta bėgti nuo snaiperio. Mirsime pavargę.“ Papildymas: Visada yra galimybė, kad snaiperis, kaip nebūtų paradoksalu, nepataikys.

e) Prezidentui turi būti sudaryta teisė pasufleruoti Konstituciniam Teismui prieš priimant sprendimą. Jei mes ilgimės tradicinės šeimos, galėtume ilgėtis ir absoliutinės monarchijos. Prisiminkime, kaip gražiai tuomet buvo vadinami valdovai – „Saulė“ ir panašiai.

f) Prezidento patarėjams galėtų būti suteikiamas Vyriausiųjų Orakulų titulas. Jų žodžiai turėtų būti neginčijami ir traktuojami analogiškai kaip šamanų ištarmės.

g) Prezidentą gali kritikuoti tik tas, kuris jau buvo Prezidentu. Tiesa, jei nebuvo moteris, nebuvo nušalintas ir nėra sulaukęs itin garbingo amžiaus.

h) Nevarginkime Prezidento, neapkraukime jo savo tuščiais rūpesčiais, tegu jis turi laiko apsilankyti teatre, Laimingas Prezidentas – Gerovės valstybės prielaida.