A. Navickas. Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2011. – 276 psl.
Tai pirmoji mano knyga. Kiekvienas debiutas kartu būna kažkiek naivus ir kartu įžūlus, griaunantis nusistovėjusias ribas. Ši knyga – tai kvietimas leistis į savęs pažinimo kelionę, klausiant: ko iš tiesų siekiu gyvenime? Ar yra alternatyva tam vartotojiškam gyvenimo būdui, kuris vyrauja šiandien? Kodėl Jėzaus Kristaus žinia vadinama Gerąja Naujiena? Ką Jis skelbia gero būtent man? Kaip Jo žinia paliečia mano gyvenimą? Mano įsitikinimu, būti krikščionimi – tai būti sąžiningam su savimi ir kitais, nebijoti klausti ir stebėtis, nebijoti savo silpnumo ir žaizdų ir mokytis pasitikėti Dievu, kuris nebijo nusileisti į tamsiausias mūsų gyvenimų gelmes ir čia įžiebti šviesą.
39 laiškai – tai pastanga plaukti prieš vyraujančių sėkmingo ir laimingo gyvenimo įvaizdžių srovę, ieškant savojo unikalaus kelio kasdienybės labirintuose. Šie laiškai nėra moralai ar instrukcijos, tai pasidalijimai, kaip aš regiu mūsų žemišką kelionę, sudėtingas dilemas, kurios iškyla, rūpesčius ir džiaugsmus. Sakoma, kai pasakoji ką nors kitam, pats pradedi tai geriau suprasti.
Tikiu, kad krikščionybė nėra vien iš praeities paveldėtas antikvarinis dalykas, bet veikiau kitokio gyvenimo galimybė.
Tikiu, kad tikėjimas išlaisvina, o ne sukausto žmogų.
Tikiu, kad nėra tokios vidinės tamsos, dvasinių griuvėsių, kurių Viešpats negalėtų atkurti.
Tikiu, kad visa tai, kas atrodo išbandymai ir nesėkmės – tai Viešpaties siekis kiekvieną gyvenimą paversti brangakmeniu.
Tikiu, kad visi mano sutikti žmonės yra Viešpaties dovanos, nors ir labai dažnai jų nemoku priimti.