Brangūs kėdainiečiai,
(Kreipiuosi būtent į kėdainiečius, nes esu TS-LKD Kėdainių skyriaus narys ir iš bendrapartiečių šiame mieste gavau ne vieną klausimą – kas vyksta ir kaip reaguoti?)
Šiandien Lietuva susiduria su didžiausiu iššūkiu nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Tai svarbu aiškiai įvardinti, nes šiandien nuo mūsų atsakingo ir išmintingo elgesio vis dar priklauso, ar krizė neperaugs į totalią katastrofą.
Atkaklus kai kurių įtakingas pareigas užimančių asmenų nenoras plėsti mėginių ėmimo ratą prisidėjo prie iliuzijos, kad koronovirusas – tai Kinijos ar Italijos, bet ne mūsų problema, kad mums pavyks likti pandemijos nuošalyje. Deja, toks požiūris gali pernelyg daug kainuoti.
Meldžiu Dievą, kad išvengtume mirčių nuo koronoviruso, tačiau sveikas protas negailestingai konstatuoja, kad virusas Lietuvos tik įsismarkauja.
Noriu pabrėžti ir tai, kad pareiškimai – „nebijau viruso“ – liudija ne apie drąsą, bet apie proto ir atsakomybės deficitą. Pandemijos situacijoje kiekvienas galime būti ne tik auka, bet ir žudikas. Savi-izoliacija, pajutus su peršalimo ligomis susijusius simptomus, ar turėjus kontaktą su užsieniečiais, grįžus iš užsienio valstybių – privalomas veiksmas.
Jei esate krikščionis, pažvelkite į karantino laiką, kaip į dovaną, galimybę sustoti ir apmąstyti savo gyvenimo kryptį, apmąstyti tikruosius mūsų poreikius.
Nesvarbu kokių religinių įsitikinimų esate, bet dabar tikrai galite daugiau laiko skirti toms knygoms, kurias vis atidėliojote, galite skirti laiką ir saviugdai bet kurioje srityje ir, be abejo, šeimai.
Puikiai suprantu, kad koronovirusas ir griežta valdžios reakcija yra labai nepatogūs ar net gąsdinantys ekonomiškai dalykai. Kita vertus, nepamirškime, kad žmogus ir jo gerovė, o ne ekonominė sistema ir jos veiksmingumas yra svarbiausias prioritetas. Dar kartą kartoju – valdžia imasi tikrai būtinų priemonių, bet ir jos nepasieks tikslo, jei mes nesielgsime atsakingai.
Galiu pažadėti tai, kad, būdamas Seimo nariu, sieksiu, jog valstybės institucijos jokiu būdu netaupytų žmonių sveikatai ar ekonominių problemų švelninimui. Esu įsitikinęs, kad dabartinė politinė valdžia jau privalėjo paskelbti, kad rezervo lėšos bus skirtos pagalbai žmonėms. Tikiu, kad taip ir bus – nors turiu kritinių pastabų, tačiau noriu padėkoti visiems ministrams, Premjerui, Prezidentui už tai, kad nelieka abejingi ir stengiasi.
Kreipiuosi ir į Kėdainių tarybą. Turite puikią galimybę įrodyti, kad norite ir sugebate būti žmonių pusėje. Nėra prasmės vien laukti, ką pasakys „centras“ – jau kitą savaitę galite pasitikrinti savąjį antikrizinių veiksmų paketą. Suvaldyti krizę žemesniame lygmenyje visada paprasčiau. Tačiau tai reiškia, kad kiekviena seniūnija turi turėti aiškų veiksmų planą ir turi būti užtikrina operatyvi informacijos apytaka. Jau dabar turi būti sutarta, kur galima sutaupyti, kur galima atrasti papildomų lėšų, kurių neabejotinai reiks, kovojant su krizės padariniais. Apmaudu, kad, tvirtinant savivaldybės biudžetą, buvo ignoruojami siūlymai atsižvelgti į koronoviruso grėsmę. Prevencija visada kainuoja mažiau, nei „gaisrų gesinimas“. Kita vertus, būtina įsisąmoninti, kad kiekviena uždelsta diena ateityje pareikalaus ne tik kur kas didesnių lėšų, bet ir virs žmonių mirtimis.
Pagaliau, kiekvienas kėdainietis gali tikrai daug. Rimtai priimkite draudimą dalyvauti masiniuose renginiuose, venkite perteklinių socialinių kontaktų, sudrausminkite visus, kurie nesilaiko karantino sąlygų, ir dar – labai svarbu solidarumas. Įdėmiai apsidairykime – galbūt aplinkui yra žmonių, kuriems būtina pagalba. Krizės metu įmonėse problemas svarstykime, kaip bendruomenės, o ne pykdamiesi ir įsitikinę, kad „nusipelnėme daugiau“.
Tik visi kartu, kaip bendruomenė, galime įveikti krizę ir net iš jos daug ko pasimokyti.
Na, o visai pabaigai – psichoterapeuto V. Franklio pastebėjimas. Jis savo žymiausią knygą parašė koncentracinėje stovykloje ir joje teigiama, kad per sunkiausią krizę išgyvena ne labiausiai pasiskaitę, ne fiziškai stipriausi ar turtingiausi, bet tie, kurie nepraranda prasmės pojūčio, kurie nepraranda sugebėjimo konstruktyviai mąstyti ir nenužmogėję.