Konstitucinio Teismo sprendimas nustebino tik tuos, kurie nesigilino į problemą. Kaip teigiama KT nutarime, Teismas nebandė įvertinti, ar tikslinga merus rinkti tiesiogiai, ar tarybose. Paprasčiausiai konstatavo tai, kad dabartinė sistema pažeidžia tarybos narių lygiateisiškumą, nes meras tampa „supernariu“, kuriam interpeliacija sudėtingesnė, nei Seimo nariui.

Pažįstu daugumą Lietuvos merų – kompetentingi, kūrybingi žmonės. Aišku, ne visi. Gaila, kad keli šaukštai deguto bendrą medaus statinę sugadina. Deja, ne kartą susidūriau su situacija, kai Meras (-ė) pasijunta vietos feodalu, kuris yra aukščiau už įstatymus. Mero nejaudina ir tai, kuri partija jį rėmė, ką galvoja bendrapartiečiai tarybos nariai.

Dabar turime du kelius: rinksime merus tarybose arba keisime Konstituciją. Daug politikų jau entuziastingai prabilo apie antrąjį variantą, nes esą jis padaro rinkimus įdomesniais, didžioji dauguma Lietuvos žmonių mėgsta rinkti asmenis, o ne partijas ar komitetus.

Būsiu nepopuliarus, tačiau manau, kad mes Savivaldos tvarkymą pradėjome ne nuo tos pusės. Nuo viršaus, o ne nuo apačios. Pradėti turėjome ne nuo merų tiesioginių rinkimų, bet nuo seniūnų ir seniūnų tarybų formavimo, todėl tikrai nesiruošiu pritarti Konstitucijos pataisai dėl tiesioginių mero rinkimų. Nieko blogo, kad radviliškiečiai turės privilegiją paskutiniai sudalyvauti tokiame procese. Galbūt kada nors nutarsime rinkti tiesiogiai ir merus, tačiau manau, kad taip gali būti tik tada, kai turėsime visą išplėtotą Savivaldos mechanizmą.