Friedrich Salomon Perls

Vokiečių kilmės psichoterapeutas, kuris įtaka gali varžytis su Freudu, Jungu ar Frankliu. Jis sukūrė  geštaltinę psichoterapiją ir tvirtino, kad dižiausia mūsų problema, kad mes norime gyventi svetimus gyvenimus,  visą energiją skriiame graužačiai dėl praeities ar baimei dėl ateities, pamiršdami, kad viską, ką turime – tai kiekviną akimirką unikalus “dabar”.

Tu gyveni ne tam, kad atitiktum mano lūkesčius. Taip pat ir aš gyvenu ne tam,  kad atitikčiaus tavuosius. Jei mes susitiksime ir tapsime draugais – nuostabu. Jei ne – gaila, bet nieko čia nebepadarysi.

Jausiesi nuolatinėje apsiaustyje, kol nepanorėsi pasiduoti ir tapti savimi pačiu.

Tūkstantis dirbtinių gėlių nepavers dykumos gėlynu. Taip pat ir tūkstantis turščių veidų negali užpildyti tavosios vienatvės tuštumos.

Nestumk upės – ji teka pati.

Nedaugelis eina pasterapeutą, idant šis padėtų išgyti, dauguma slapta viliasi, jog jiems pavyks patobulinti ligą.

Psichotikas sako: “aš Napoleonas”; neurotikas: “aš noriu būti toks, kaip Napoleonas”. Sveiką žmogų galima atpažinti iš posakio: “noriu būti savimi”.

Žmogus gali plėsti savo galimybių ribas, tik atsiremdamas į savo tikrąją prigimtį, o ne į ambicijas ar dirbtinius tikslus.

Pasaulis iš tiesų toks, koks jis yra ir tavo vieta jame bus tokia, kokią pasirinksi iš tų, kurią pasaulis siūlo.

Nuoskauda – vienas iš labiausiai neapibrėžtų išgyvenimų. Tai neišspręsta situacija. Jei esate įskaudintas, vadinasi įstrigote, nesugebate žengti žingsnio į priekį, idant išreištumėte savo pyktį ar keistumėte pasaulį, ar pajustumėte malonumą. Niekaip negalite pamiršti tai, kas sujaudino. Nuoskauda – tai išvisų jėgų sukastas žandikaulis.

Tik tada įgauni veikimo laisvę, kai prisiimi atsakomybę už savo veiksmus.

Paradoksalu, tam, jog suprastum, kad nieko nežinai, reikia labai daug ką sužinoti.

Psichiatrija- vienintelis verslas, kur pacientas visada neteisus.