Kai prieš beveik dvejus metus kalbėjausi su Monika Navickiene apie tai, ar neprisiima ridenti per sunkaus akmens, sutikdama būti SAD ministre, sakiau, kad tai sunkus klausimas. Viena vertus, kai tai pasiūlo žmogus, kurį labai vertinti ir pasitiki – Ingrida Šimonytė, atsisakymas primena dezertyravimą. Kita vertus, tai, kad Monika turi visas puikiai politikei reikalingas savybes, niekam nekelia abejonių. Na, o Naujojoje Vilnioje du kartus iš eilės gali laimėti tik labai atkaklus ir drąsus žmogus.
Tačiau buvo ir kita pusė – Monika vis dar jauna politikė, o ministro darbui reikalinga stora oda ir patirtis. Taip pat SAD sritis yra nepaprastai sudėtinga. Ypatingoje visuomenėje, kur dauguma žmonių įsitikinę, kad nusipelnė gyventi geriau. Turėjome šiame poste populistų, kurie bandė pataikauti ir atrodyti dosnūs, dalindami svetimus pinigus. Buvo ir tokių ministrų, kurie paprasčiausiai blaškėsi nuo vienos problemos prie kitos, o socialinė sistema krūpčiojo vietoje.
Džiaugiausi, kad Monika apsisprendė. Tikėjau, kad ji gali būti nebloga ministrė. Tačiau, prisipažįstu, negalvojau, kad ji per labai trumpą laiką taps tokia kompetentinga, puikiai tvirtumą ir jautrumą derinanti ir į populizmą sugebanti nenuslysti ministrė. Galiu drąsiai tvirtinti, kad ji yra pati geriausia SAD ministrė per visą atkurtos Lietuvos laikotarpį.
Nėra sunku būti populiariai kai ekonomika kyla ir visi ploja. Tačiau Monikai teko nematytų krizių ir išbandymų laikas. Nustebčiau jei kas kritikuotų ministrę už tai, kaip SAD veikė nelegalių migrantų krizės metu, kaip rūpinosi solidarumu pandemijos metu ir kaip reagavo į Ukrainos karą.
Tai nereiškia, kad SAD veikia tobulai ir išsprendė visas problemas. Jų per daug ir daugelis reikalauja ilgalaikių bei tvarių sprendimų, taip pat dalis problemų gali būti išspręsta tik tada, jei visi veiksime sutelktai. Smurto virusas niekur nedingo iš mūsų gyvenimo, yra daug šeimų, kur bendrystės ir pagarbos beviltiškai trūksta, yra daug žmonių, kurie kenčia ir nuo to, kad trūksta motyvacijos, kitokio gyvenimo įgūdžių, pasitikėjimo. Galima kalbėti ir apie tai, kad dar daug jėgos reikia suteikti regionams, idant jie galėtų ne liūdėti dėl to, ko trūksta, bet čia ir dabar keisti pasaulį. Tačiau Monika sugebėjo ne tik žodžiais, bet ir veiksmais pademonstruoti, kad jai tikrai rūpi konkretūs realių žmonių rūpesčiai. Neabejoju, kad žmonių, turinčių negalią, gyvenimo gerinimas ir įtrauktis, pradėti ryžtingi veiksmai, kovojant su smurtu visais jo pavidalais, užimtumo tarnybos pagrindų pertvarka, rūpestis žmonių pajamų apsauga sunkmečio ir išbandymų situacijoje – tai ir yra tikras kelias link autentiškos gerovės valstybės.
Šį įrašą paskatino tai, kad vakar turėjau galimybę iš arti stebėti, kaip Monika bendrauja su Šilutės rajono žmonėmis. Buvo diskusija savivaldybėje, labai svarbus apsilankymas Macikų socialinės globos namuose, vizitai kitose socialinėse įstaigose, pas prieglobstį nuo karo Šilutės rajone radusius ukrainiečius, taip pat diskusija su šilutiškiais apie tai, koks kelias veda link skandinaviškos gerovės. Žinau, kad Monika su komanda stengiasi kas savaitę vykti su panašaus intensyvumo vizitais į įvairias Lietuvos savivaldybes. Nelabai suprantu, kaip jai pakanka jėgų. Aš, tiesą sakant, nors ir esu labai patenkintas diena Šilutės krašte, šiandien jaučiuosi kaip po sunkios talkos.
Vakar mačiau kaip jautriai Monika bendrauja su kiekvienu žmogumi, stengiasi išgirsti ir kartu netampa pažaduku ar teatrališkai empatiška. Vakarop ji net perklausė, ar nėra pernelyg griežta, kai tvirtai atmeta populistines iniciatyvas ar tvirtai sako Šilutės rajono administracijai, kad nenormalu, jei socialinei sričiai skirtos lėšos nepanaudojamos pagal paskirtį ir esą atsiranda „svarbesnių dalykų“.
Diskusijos Šilutėje metu pagalvojau, kad didžiuojuosi, kad galiu kolega ir bičiuliu vadintis su tokiais puikiai žmonėmis, kaip Monika Navickienė ar Mindaugas Lingė. Tiesa, gal viskas atrodė puiku ir todėl, kad buvau savo mylimame krašte pas pasiilgtus bičiulius. Tad dėkoju ir Žygimantui Kurliasnkui, Arūnui Kurlianskui bei Sandrai Tamašauskienei.
Įrašą baigti noriu trumpu apibendrinimu – turime labai gerą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovę. Vien jau dėl to man asmeniškai kur kas ramiau, kad jokios krizės mūsų nesugniuždys, net jei bus norinčių murmėti ir matyti rožėje tik spyglius.