Buvęs Sveikatos apsaugos ministras, sąrašo lyderis ir kandidatas į Ministrus pirmininkus Aurelijus Veryga neseniai „sužibėjo“ pareiškimu: „Man nesvarbu, ką peza sociologai.“

Pakankamai tipiškas nemažos dalies politikų skeptiškas požiūris į mokslą itin išryškėjo per pandemiją. Tapo populiaru sakyti – „o mano turimi tyrimai rodo“ – ir jau ne tiek svarbu tyrimų metodologija, patikimumas. Tai, kokią žalą sovietinis dialektinis materializmas padarė eilės generacijų sociologinei vaizduotei, kaip komplikuojasi sudėtingų problemų analizė, kai socialinių mokslų prestižas labai sumenkęs, galėjome įsitikinti per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį.

„Genderizmo baubas“ kada nors bus analizuojamas kaip pavyzdys: kas nutinka, kai nesugebama įsisąmoninti, kad žmogus yra socialinė būtybė.

Būdamas Seimo nariau labai skaudžiai pajutau, kad egzistuoja praraja tarp politikų priimamų sprendimų ir mokslo bendruomenės. Jei Verygos ar Valkiūno teisybė tarsi buldozeris nušluoja nuo kelio visas mokslininkų išvadas, tyrimų duomenis, nieko nuostabaus, kad mokslininkai numoja ranka į tai, kad jų veiklos rezultatai galėtų padėti veiksmingiau spręsti sudėtingas problemas.

Apmaudu ir tai, kad investicijos į socialinę reklamą vis dar yra neginčijamas prioritetas prieš investicijas į mokslinius aktualių visuomenės problemų tyrimus. Neneigiu socialinės reklamos svarbos, tačiau, jei tenka veikti ribotų finansų sąlygomis, man asmeniškai daug svarbiau, kad būtų skirtas finansavimas patikimiems tyrimams atlikti – apie tai, koks iš tiesų yra seksualinį smurtą patiriančių vaikų skaičius, kokie svarbiausi veiksniai turi įtakos smurtui artimoje aplinkoje ir t.t.

Kadangi pats esu nemažai studijavęs ne tik filosofiją, bet ir sociologiją, psichologiją, galiu tik apgailestauti, kad absoliuti dauguma žmonių deda lygybės ženklą tarp sociologijos ir tų viešosios nuomonės tyrimų, kuriuos užsako portalai. Patikėkit, tai tik socialinių mokslų trupiniai ir dar pateikiami labai abejotinai.

Kas nutinka politikai, kai ji nubloškia į šalį socialinius mokslus? Pradeda dominuoti „vulgarioji sociologija“, t.y. nesugebėjimas į situaciją pažvelgti iš įvairių kampų, nesugebėjimas suprasti socialinių reiškinių prigimties, kritiškai analizuoti socialinius vaizdinius ir modelius. Nieko keisto, kad to padarinys – „tradicinių vertybių mitas“. Kai tam tikras socialinio elgesio modelis sutapatinamas su „tradicija“, nors jis tėra tam tikros socialinės aplinkos produktas.

Verygai nesvarbu „ką peza sociologai“, nes pastarieji iškelia kritinius klausimus ir skatina suabejoti, kad sudėtingas problemas galima spręsti deklaracijų „užkeikimais“. Būtų tikrai gerai, kad mums visiems po rinkimų būtų nesvarbu, ką „peza“ visi karbauskininkai ar panašūs populistai, nes, rinkėjų valia, jų politinė įtaka būtų nulinė.