Galingiausias Putino blogio imperijos ginklas – baimė. Kai mūšio lauke tampa akivaizdu, kad pralaimėjai, telieka bandyti įbauginti Ukrainos gyventojus ir kartu pasiųsti perspėjimą vakarams.

Beveik šimtas dvidešimt raketų per dvi dienas buvo paleista į įvairius Ukrainos kampelius. Tikslas vienas – priversti Ukrainos valdžią sėsti prie derybų stalo. Tiksliau, sėsti ne deryboms, o iš esmės priimti kapituliacijos sąlygas. Jei ne, bus sugriauta gyvybiškai būtina infrastruktūra.

Kaip didelė vyšnia ant torto paskelbtas tekstas, kuriame aiškiai teigiama, kad Ukraina verčia Rusiją panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Tai esą Rusija privalės padaryti, jei iškils grėsmė „amžinai rusiškiems“ Chersonui, Melitopoliui ar Doneckui. Pabrėžiama, kad branduolinis ginklas kažkokiu mistiniu būdu sugebės sunaikinti visą Ukrainos techniką ir ukrainiečius karius, bet nepakenks taikiems gyventojams ir rusų kariams.

Putinas viliasi, kad jei jam pavyks pakankamai įbauginti, galima tikėtis protestų ir vidinio susiskaldymo Ukrainoje ir Vakaruose. Putinas atkakliai kabinasi į iliuzijos, kad ukrainiečiams taip atsibodo karas, kad bet kokių paliaubų jie nori labiau net nei ateities pergalės, uodegą. Lavrovas postringauja, kad Ukraina tėra Vakarų vasalas ir JAV privers ją sutikti su paliaubomis, tik reikia, kad JAV valdžia suprastų, kad paliaubos dabar geriau nei masinio naikinimo ginklo sugriautas pasaulis. Apie tai skelbia ir Elonas Muskas bei Turkijos premjeras Erdoganas.

Masinio teroro akcija – ciniškai apšaudant taikius gyventojus praktiškai visoje Ukrainoje – turėjo grąžinti pergalės iliuziją ir į Rusijos gyventojams. Dabar Kremliaus propagandistai tvirtina, kad esą tik dabar rusai pradeda kovoti, nestabdydami savęs. Kaip gi ne – pradeda, kai jau net toliašaudžių raketų atsargos išseko, kai buvo gėdingai sumušta „antroji“ armija pasaulyje?

Jau ne kartą kalbėjome apie lemiamus etapus Ukrainos kare. Jų iš tiesų yra ne vienas. Pastarosiomis dienomis ir vėl labai daug kas sprendžiasi. Putinas kelia statymus ir eskaluoja situaciją. Visiems, regis, aišku, kad jis blefuoja, bet tam tikra baimė, kad jis „vyrukas be stabdžių“ išlieka. Arba mes šiai baimei pasiduosime, arba įveiksime ją ir Putinas liks beginklis.

Niekas negali aiškiai pasakyti, ar Putinas panaudos branduolinį ginklą ir kas įvyks paskui. Panašu, kad jis labai stengiasi įtikinti, kad tai būtų išmintingas sprendimas ir po jo būtinai prasidės derybos. Jis įtikinėja save, kad Vakarų griežtas atsakas – blefas.

Dalyvaujame nepaprastai svarbioje politinio pokerio stadijoje. Mūsų rankose labai stiprios kortos. Žinome, kad oponentas blefuoja, bet neramina tai, kad jis šuleris, kuris būtinai bandys sukčiauti.

Putinas svajoja apie Miuncheno suokalbio pakartojimą, kai Hitleriui pavyko apgauti europiečius ir įgyti strateginę iniciatyvą. Tačiau jis nesupranta, kad supainiojo laikotarpius ir dabar mes veikiau kartojame buvusio karo eigą po sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje. Priartėjome prie laiko, kai Hitleris gėrė nuodus.

Neretai keliamas klausimas – jei Hitleris būtų turėjęs atominę bombą, ar būtų ją panaudojęs? Neabejoju, kad taip. Putinas taip pat tai padarytų, tačiau jam kol kas nepavyko įtikinti visos savo gaujos, vadinamos Saugumo taryba. Tačiau visi turime suprasti ir tai, jei šiandien pasiduosime baimei, Putinas branduolinį ginklą ateityje būtinai panaudos. Jį sustabdyti gali tik drąsa ir jėga.