Idėją, jog derėtų į lietuvių kalbą išversti katalikų mąstytojo Samuelio Grego knygą Tea Party Catholic, pasiūlė vyskupas Kęstutis Kėvalas.  Tai, kad knygų lietuvių kalba, kuriose būtų giliai analizuojami Bažnyčios socialinio mokymo klausimai, trūksta, nekelia abejonių. Vis dėlto, išklausęs vyskupo idėją, vis dar turėjau abejonių, ar tikrai Grego svarstymai apie amerikietiškąją katalikybės tradiciją, įžvalgos apie Bažnyčios socialinio mokymo taikymą politinėms JAV realijoms gali būti aktualios mums, gyvenantiems gerokai kitokiame kontekste?

Tačiau, kai tik įsigilinau į knygos tekstą, „užsidegiau“ ne mažiau nei vyskupas Kęstutis – tai knyga, kuri gali gerokai praplėsti Bažnyčios socialinio mokymo supratimą Lietuvoje.

Grumtynės su originalo tekstu, kuris iš pirmo žvilgsnio apgaulingai paprastas, buvo nelengvos. Norint Grego įžvalgas perteikti lietuvių kalba, teko atlikti „dvigubą vertimą“: reikėjo išversti ne tik tekstą, bet perteikti ir istorinį, kultūrinį, politinį kontekstą. Norėjosi, kad Grego knygą lietuviškai galėtų skaityti ne tik specialistai, bet ir tie skaitytojai, kurie turi mažiau žinių apie politinę bei religinę situaciją JAV, tie, kurie iki šiol nebandė daugiau gilintis į Bažnyčios socialinį mokymą.

Nesiruošiu perpasakoti knygos turinio, bet noriu atkreipti dėmesį į kelias ypač svarbias Grego įžvalgas.

Pirma, Katalikų Bažnyčia nėra laisvės priešė. Pasak Grego, būtent krikščioniška antropologija, teigianti, kad kiekvienas žmogus turi nelygstamą orumą ir kūrybiškoje laisvėje siekia asmens klestėjimo, yra vaisinga alternatyva tiek kolektyvizmui, tiek individualizmui.

Viena svarbiausių knygos sąvokų – „asmens klestėjimas“. Ji turi gilias šaknis. Antikos filosofas Aristotelis teigė, kad kiekvieno žmogaus tikslas yra eudaimonia (graikų k. – klestėjimas ar laimė). Svarbu pabrėžti, kad tai nėra vien materialinis klestėjimas, bet apima ir turimų talentų, kūrybinių galių išsiskleidimą, įvairiapusį asmenybės vystymąsi.

Krikščionybė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus yra pašauktas šventumui, kuris yra ne kažkas primesto iš šalies, bet autentiškas asmens klestėjimas. Laisvė yra viena iš būtinų tokio klestėjimo sąlygų.

Esminis skirtumas tarp krikščioniškos ir šiuolaikiniame pasaulyje išplitusios libertarinės laisvės sampratų yra tai, kad libertarai visiškai nekreipia dėmesio į žmogaus pasirinkimų turinį. Pasak jų, laisvei pakanka išorinės prievartos nebuvimo. Tačiau krikščionybė pabrėžia, kad laisvė, praradusi esminę gairę – asmens klestėjimą, degraduoja, sunaikina pati save.

Dar viena svarbi knygos įžvalga: ekonominė laisvė, politinė laisvė ir tikėjimo laisvė yra labai glaudžiai susijusios. Jei visuomenėje nėra puoselėjama ekonominė laisvė, tai neišvengiamai turi padarinių ir politikos bei religijos srityse. Gregas griauna populiarius mitus apie tai, kad Katalikų Bažnyčia ilgą laiką kovojo su verslumu ir priešinosi laisviems mainams ekonomikoje; kad vienintelis kelias įveikti vis didėjančią socialinę nelygybę ir pasirūpinti skurstančiais žmonėmis – didinti valstybės kišimąsi į ekonominius procesus.

Gregas ne tik aiškiai ir paprastai pristato pamatinius Bažnyčios socialinio mokymo principus, bet ir atskleidžia, kaip įmanomos skirtingos jų interpretacijos. Pasak jo, normalu, kad Bažnyčios viduje vyksta diskusija tarp katalikų, akcentuojančių socialinio teisingumo principą, kuris esą reikalauja politinių institucijų aktyvumo, ir apribotos valdžios sampratos šalininkų, kurie tvirtina, jog gerovės valstybės idėja tėra dar vienas gundymas, kuriam privalu atsispirti.

Pagrindiniu knygos herojumi Gregas pasirenka vieną iš JAV Tėvų-įkūrėjų – kataliką Čarlzą Kerolą. Pasak Grego, šiandien mes visi turime daug ko pasimokyti tiek iš Kerolo, tiek iš tų principų, kurie tapo JAV laisvės eksperimento pagrindu. Gregas apgailestauja, kad ilgainiui amerikiečiai nustojo atkakliai ir ryžtingai ginti laisvę, ir politinė valdžia išsikerojo. To padarinys – nuostabi vienovė įvairovė vis labiau keičiama standartais, valdžia vis labiau kontroliuoja piliečius.

Arbatos partijos judėjimo atsiradimas JAV – tai instinktyvi amerikiečių reakcija į tai, kad, jog pernelyg nutolta nuo Tėvų-įkūrėjų principų. Gregas neidealizuoja Arbatos partijos, nebando Bažnyčios socialinio mokymo apvilti kurios nors politinės ideologijos rūbu, tačiau jis akcentuoja, kad ir JAV katalikams būtina permąstyti autentiškos laisvės svarbą ir tai, ar dėl iliuzinio socialinės gerovės pažado nėra atsižadama tik laisvėje tarpstančio asmens klestėjimo siekio.

Kuo ši knyga aktuali Lietuvos skaitytojams? Ji skirta pirmiausia katalikams, kurie rimtai žiūri į savo religinę tapatybę. Itin aktuali krikščionims verslininkams, politikams, teisininkams. Gregas nesiekia pateikti išbaigtų atsakymų ar receptų, bet drąsiai kelia klausimus ir kiekvieną iškeltą problemą analizuoja iš įvairių aspektų. Pavyzdžiui, migracijos klausimas. Kaip mes, kaip krikščionys, turime reaguoti į emigraciją? Ar normalu reikalauti, kad imigrantai paisytų tos tvarkos, prie kurios esame įpratę?

Labai aktualūs Grego svarstymai ir apie tai, kaip geriausia kovoti prieš skurdą ir didėjančią socialinę nelygybę? Kodėl dažniausiai garsiai paskelbti politiniai skurdo įveikimo vajai patiria nesėkmę? Kiek sveikintinas Bažnyčios institucijų ir valstybės bendradarbiavimas ir kokių pagundų būtina vengti?

Neabejoju, kad Grego knyga galėtų išjudinti itin svarbias diskusijas Lietuvoje, galėtų įkvėpti tuos katalikus, kurie šiandien neretai pasijunta „baltomis varnomis“, kai gina laisvę įvairiose srityse. Problema, kad vis rečiau skaitome rimtas, gilias knygas, kurių skaitymas reikalauja pastangų ir laiko. Neturiu iliuzijų, kad ši knyga Lietuvoje bus itin populiari. Vis dėlto nepamirškime Jėzaus priesako vengti plataus kelio ir rinktis mažiau patogų, kad ir siaurą, bet tikrą. Neabejoju, kad ši knyga gali padėti juo žengti. Tačiau, ar įsileisime Grego svarstymus į savo gyvenimus, tai jau laisvas kiekvieno iš mūsų pasirinkimas.

Na, o kituose tekstuose pasistengsiu pristatyti svarbiausias kiekvieno knygos skyriaus įžvalgas. Tikiuosi, tai taps pagalba naujiems skaitytojams atrasti knygą, kuri lietuviškai vadinasi „Katalikybė ir laisvė“.