Suprantu, kad po visko, kas jau įvyko Ukrainoje, labiau norisi verkti, tačiau nepamiškime, kad šėtonas ne tik neturi humoro jausmo, bet ir nemoka šypsotis. Todėl pabandom…
Kiek dar kartų Macronas skambins į bunkerį Urale, kol supras, kad visus kartus kalbasi su autoatsakikliu?
Belgorado gyventojai parašė viešą laišką NATO, prašydami „uždaryti dangų“ virš jų. Bijo ne tik atklystančių sraigtasparnių – vaiduoklių (nes juk visi ukrainiečių sraigtasparniai, kaip teigia oficialus Kremlius, jau seniai numušti), bet ir biologinį ginklą platinančių paukščių.
Niekas neįspėjo Ukrainoje plėšikaujančio okupanto, kad pavogta skalbimo mašina ir kelios pakuotės skalbimo miltelių nepadės jam nusiplauti amžinos gėdos.
Verslininkai perspėjo Mordoro finansų ministeriją, kad nustatant rublio kursą būtina atsižvelgti į tai, kad popierius naujų rublių spausdinimui perkamas už valiutą ir neturėtų būti brangesnis už iš jo pagamintus rublius.
Mordoro generolai sunerimę – jei tendencijos nesikeis, gali būti, kad Gegužės 9 d. paradui gali nelikti nei technikos, nei karių.
Baigiantis vasariui Mordoras paskelbė, kad vykdo karinę operaciją, kurios tikslas – denacifikuoti ir demilitarizuoti Ukrainą. Po keturiasdešimties dienų patvirtino, kad operacija vyksta sėkmingai, tik reikalingas patikslinimas – iš tiesų tai buvo geros valios Mordoro nusiginklavimo gestas, be to jie sąmoningai sudarė įspūdį, kad ukrainiečiai laimi, nes norėjo pasitreniruoti neįprastomis triuškinimo sąlygomis, repetavo atsitraukimą. Pasak Mordoro oficialaus atstovo: „įrodyta, kad mūsų armijos kariai puikiai sugeba bėgti iš mūšio lauko, net ir apsikrovę įvairiomis buitinėmis prekėmis.“
Netiesa, kad okupantai Ukrainoje plėšikauja. Tai paprasčiausiai valdžios paskelbto alternatyvaus importo programos įgyvendinimas. Nuo šiol į Mordorą prekes iš užsienio apsiėmė gabenti kariuomenė.
Ar nepsakysite, kaip patekti į Černobajevką?
O kas jūs ir kam jums reikia?
Aš Ivanas Susaninas, pažįstamas generolas prašė jo dalinį į kokią nors saugią vietą palydėti.
Maskvos patriarchas Kirilas asmeniškai nusprendė vadovauti maldoms išlydint į paskutinę kelionę Žirinovskį, nes šis esą buvo giliai tikintis krikščionis ir visiems liudijo artimo meilę. (Kirilo apsisprendimas yra realus faktas, bet skamba, kaip „juodas“ humoras.)
Vienas Odesos gyventojas sako kitam: „Galiu su tavimi sutikti, man nesunku, tačiau bėda ta, kad tokiu atveju abu būsime neteisūs.“
Dar vienas pokalbis šių laikų Ukrainoje:
– Ar supranti, kas vyksta?
– Kaip čia pasakius, galiu pabandyti paaiškinti…
– Na, paaiškinti ir aš sugebu, bet suprasti – ne.
Rusų disidento atodūsis: „Neįmanoma įrodyti tiesą žmogui, kuris jau pažiūrėjo televizorių.“
Na, o šiam pavasariui itin tinka Fainos Ranevskajos žodžiai: „Pameni, kai prieš metus klausei, kaip gyvenu ir atsakiau, kad šūdinai? Tai, žinok, tai dar buvo marmeladas.“