Kartą gyveno darbšti ir linksma Skruzdė. Kiekvieną dieną anksti eidavo į darbą ir sunkiai bei našiai dirbo. Ji visada buvo geros nuotaikos – nuo jos veido beveik nedingo šypsena, Skruzdė buvo linksma ir daug juokavo. Jos dėka bendrovė taip pat buvo sėkminga.

Tačiau vieną dieną Kamanė, įmonės, kurioje dirbo Skruzdė, generalinė direktorė, staiga nusprendė, kad negerai, jog darbuotojai dirba nekontroliuojami,- negalima išmatuoti, ar jie tikrai našiai dirba, o gal galėtų duoti dar daugiau naudos bendrovei? Todėl buvo sukurta prižiūrėtojo pareigybė, kuri buvo patikėta Mėšlavabaliui. Pastarojo pagrindiniu rūpesčiu tapo užtikrinti, kad Skruzdės darbas būtų tinkamai organizuotas. Norėdamas tuo įsitikinti, Mėšlavabalis pareikalavo, kad Skruzdė kasdien rašytų išsamią ataskaitą, kurioje aprašytų kiekvieną atliktą darbą ir kokią pažangą pasiekė.

Netrukus paaiškėjo, kad Mėšlavabaliui būtina sekretorė, nes ataskaitas reikia ne tik perskaityti, bet ir archyvuoti pagal atitinkamas taisykles. Labai svarbu užtikrinti tinkamą raštvedybą. Sekretoriui, kuriuo tapo Voras, buvo patikėta atsakinėti į skambučius bei rūpintis viešąja komunikacija.

Kamanė buvo labai patenkinta Mėšlavabalio ataskaitomis, nes Skruzdė tikrai našiai dirbo. Tačiau Kamanė susirūpino tvarumo ir strateginio planavimo klausimais. Ji pavedė Mėšlavabaliui papildyti kasdienes ataskaitas prognozėmis ir strateginio planavimo dokumentais. Kamanė buvo supratinga vadovė ir suprato, kad kiekvieną darbą turėtų atlikti geriausias tos srities specialistas, todėl išleido įsakymą, kad įsteigiama analitiko pareigybė. Šis specialistas turės talkinti Mėšlavabaliui. Analitiku pasamdytas Tarakonas, kuris netrukus pareikalavo aprūpinti jį reikiama technine ir programine įranga.

Visą tą laiką darbšti ir linksma Skruzdė labai stengėsi, tačiau ilgainiui pradėjo skųstis, kad vis daugėja įvairiausių ataskaitų ir jos trukdo dirbti. Skruzdės darbo našumas sumažėjo.

Kamanė sureagavo ir nusprendė, kad didžiausia problema, jog trūksta modernios vadybos. Buvo nuspręsta įkurti Rinkodaros direktoriaus pareigybę. Buvo įkurtas naujas biuras su moderniais baldais, naujausia kompiuterine įranga. Lėšų negailėta, nes biuras turėjo kelti klientų pasitikėjimą, neturėjo būti gėda prieš kitas įmones. Ši permaina kažkodėl nepradžiugino Skruzdės, kuri darėsi vis irzlesnė ir kandesnė.

Žiogas netrukus pranešė Kamanei svarbią žinią, kad įmonė tampa nuostolinga. Skruzdės darbas negalėjo padengti įmonės išlaidų. Be to, jau kuris laikas, Skruzdės darbo našumas nedidėjo, o net pamažu mažėjo.

Kamanė, kaip jai įprasta, reagavo labai operatyviai. Buvo pasamdyta krizių valdymo konsultantė Pelėda. Ji keliems mėnesiams paniro į giluminę analizę, buvo pasitelktos moderniausios „gerosios praktikos“. Išvada buvo neraminanti: įmonė dirba nuostolingai. Nors veiklos sritis iš esmės pelninga, tačiau bėda – per daug darbuotojų. Įmonei būtina reorganizacija. Taip pat buvo tiriama darbuotojų motyvacija. Paaiškėjo, kad visi darbuotojai, išskyrus Skruzdę, jaučiasi patenkinti ir tiki įmonės ateitimi.

Išeitis buvo akivaizdi. Kamanei teliko pasirašyti įsakymą, kuriuo Skruzdė atleidžiama iš darbo. Kam įmonei darbuotoja, kuriai pradeda stigti motyvacijos, ypač jei ji netiki įmonės perspektyva?

Nėra žinių, kaip ta įmonė įveikė augimo krizę. Gal jūs ką nors girdėjote? Regis, ji turėtų klestėti, nes viską darė moderniai, operatyviai reagavo į pokyčius. Kaip manote? Galbūt atsirado daug darbščių skruzdžių, kurios pakeitė nusivylusią ir motyvaciją praradusią?

Deja, panašu, kad įmonė paprasčiausiai pamiršo esmę. Kaip ir mes pernelyg dažnai pamirštame klausimą, į kurį ieškome atsakymo ir labai veiksmingai atsakinėjame visai į kitus klausimus. Tik ar tie atsakymai iš tiesų mums reikalingi?