Nemėgstu susitikimų didžiulėse salėse, kuriose dalyvauja minia žmonių. Nors mano dukra piktinasi, kai vadinu save intravertu, nes mėgstu plepėti draugų kompanijoje, tačiau iš tieų esu gana drovus žmogus. Nepaisant to, labai mėgstu susitikimus, kuriose dalyvauja iki keliasdešimties (šimto) žmonių, kai dar galima matyti kiekvieno dalyvio akis, jausti nuotaikas.

Balandžio 12 dienos pavakarę toks susitikimas įvyko Biržuose. Nedidelėje paprastoje salėje. Susirinko tie Biržų gyventojai, kurie jauąiasi sutrikę po Savivaldos rinkimų, jaučia kartų pralaimėjimo prieskonį. Buvo ir ne partijos anrių, kuriuos labiau traukė kvietimas kalbėti apie Gavėnios kelionę.

Man šis susitikima sbuvo labai daugingas ir įkvepiantis. Sutikau žmones, kurie plaukia prieš srovę, bando tarnauti Tėvynei, nors už tai nesulaukia aplodismentų, tik daug kritinių pastabų.

Stengiausi labai nuoširdžiai, be jokio grimo, pasakoti apie savo patirtį, apie tai, kaip patraukiau į politiką, su kokiais sunkumais susidūriau, ką pats pie save sužinojau. Daug kalbėjome apie viltį ir drąs§ą priimti save, net ir pralaimėjusį, sutrikusį.

Kaip jau įprasta, po pirmoa, labiau dvasinės, pokalbio dalies, antroje buvo kelata daug politinių klausimų. Noriu tikėti, kad kiek sustiprinau atėjusių biržečių dvasią. Nors rinkimai tikrai nėfra svarbiausia gyvenimo atskaitos tasškas, bet tikiu, kad jau nuo šiandien prasidėjo Biržų TS-LKD skyriaus Prisikėlimo kelionė.