I. Gaila, kad, kaip rodo Prezidento užsakyta apklausa, didesnė dalis visuomenės yra įbauginta ir, panašu, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą priima kaip problemą, o ne sprendimą. Kita vertus, žmogaus teisių klausimai niekada nėra populiarūs, o visų mažumų apsauga ir dėmesys kiekvienam žmogui yra brandžios demokratinės visuomenės bruožas. Todėl svarbu turėti drąsos priimti partnerystės įstatymą. Ne todėl, kad to nori Laisvės partija, bet todėl, kad tai teisinga ir atitinka bendro gėrio principą.

II. Partnerystės įstatymas niekaip nėra susijęs su teologiniu homoseksualumo traktavimu. Šis įstatymas niekaip neįpareigoja keisti žmones savo religines pažiūras. Taip pat juo niekaip nekeičiama nei bažnytinės, nei civilinės santuokos sampratos. Bažnyčios vidaus reikalas, kaip traktuojama santuoka, o civilinę santuoką Lietuvoje reglamentuoja Konstitucija.

III. Lietuviškas įstatymo projektas didesne dalimi remiasi Vokietijos patirtimi. Vokietijoje egzistuoja Gyvenimo partnerystės įstatymas. Jis niekaip nesuardė vokiečių šeimų ar nesugriovė šios valstybės.

IV. Lyčiai neutralios partnerystės įstatymas reglamentuoja dviejų asmenų santykius ir niekaip neišplečia jų teisių vaikų atžvilgiu. Jame nėra numatyta nei speciali įvaikinimo galimybė, nėra ir pretenzijos, kad partnerystės įteisinimas yra tas pats, kas santuokos sudarymas.

V. Per viešą diskusiją Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo aiškiai pasakyta, kad ūkinių sąjungų įstatymas, kuris kurį laiką buvo pristatomas kaip alternatyva ar kompromisas partnerytei, negali kompensuoti partnerystės įstatymo ir esą net nėra tikra alternatyva.

VI. Partnerystės įstatymas skirtas tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų sąjungoms. Abiem atvejais jis suteiks santykiams saugumo, didesnį apibrėžtumą, įteisins aiškias pareigas ir teises.

VII. Asmeninis argumentas: esu tvirtai įsitikinęs, kad partnerystė nėra žmonių, kurie negali sudaryti sąjungos (kalbu pirmiausia apie tos paties lyties partnerius) įnoris, tačiau saugesnio, oresnio gyvenimo užtikrinimas. Tai labai svarbus žingsnis, įtvirtinant jų žmogaus teises. Mano įsitikinimu, kiekvienas krikščionis Lietuvoje turėtų siekti tokios visuomenės, kurioje kiekvienas asmuo jaučiasi saugus ir nėra nei diskriminuojamas, nei stigmatizuojamas.