Į Lietuva veržiasi pavasario šiluma. Deja, į Kėdainius sugrįžo politinė žiema. Norom nenorom tenka grįžti prie analogijos su 1992 m., kai eks-komunistrai trankiai sugrįžo per Seimo rinkimus, kaip „gelbėtojai“. Schema nesudėtinga – kai totalitarinis valdymas „nugyvena“ kraštą ir žmonės pagaliau išdrįsta jo atsisakyti, ateina sudėtingas laisvės laikotarpis, kai tenka spręsti daugybę paveldėtų problemų. Apmaudu tai, kad tie, kurie kažkada tas problemas sukūrė, vėliau griežtai kritikuoja tuos, kurie jas bando spręsti.

Nemanau, kad konstruktyvu šiandien pulti ieškoti „atpirkimo ožio“, aiškintis, kas ko nepadarė, neužkirto kelią eilinį kartą persidažiusiems politikams grįžti kaip „visuomeniniam komitetui.“ Kad ir kiek Kėdainių aktyvūs ir kūrybingi piliečiai ragino įjungti kritinį mąstymą, akivaizdu, kad tam reikalinga praktika ir ugdymas. Kritinis mąstymas turi būti įjungtas visada ir palaipsniui vis stiprėti.

Nors „pilkieji kardinolai“ tie patys, noriu tikėti, kad Kėdainiai negrįžo į laikotarpį iki 2015 m.  Nuo to laiko daug kas pasikeitė.  Svarbiausia, bent dalis Kėdainių krašto žmonių suprato, kad galima gyventi be tiesioginės ir smulkmeniškos valdžios kontrolės. Dar vienas svarbus dalykas – noriu tikėti, kad „buvusiųjų sugrįžimas“ taps visiems mums gera pamoka, jog nedera įsijausti į ginčus dėl smulkmenų, skaldymąsi, įvairias intrigas, bet svarbu labai aiškiai susitelkti dėl pamatinių prioritetų.

Dalyvavau Seimo rinkimuose Kėdainiuose  2016 m. Tuomet Kėdainių apygardos žmonės pasirinko D. Kaminską, kuris žadėjo išgydyti valdžią ir būti nepriklausomas. Šiandien jis yra klusnus valdančiosios daugumos Seime narys, nemažai prisidėjo ir prie būtent tokių Savivaldos rinkimų rezultatų. Esu įsitikinęs, kad labai svarbus žingsnis politinio pavasario Kėdainiuose link – deramas pasiruošimas kitų metų Seimo rinkimams. Kėdainių žmonėms labai svarbu turėti tikrą politinį advokatą Seime.  Dėl jo dera pradėti tartis jau dabar. Labai svarbu, kad būtų atrastas stiprus kandidatas, kuris sugebėtų sutelkti visus aktyvius piliečius, visuomenininkus, bendrai veikti sutartų laisvę ginančios partijos. Mano rinkimų patirtis rodo, kad, mano ir S. Sinickio balsus sudėjus, to pakaktų patekti į antrą turą, gal net laimėti.

Vengdamas bet kokių spekuliacijų, noriu aiškiai pasakyti, kad neketinu pretenduoti į sutelktos opozicijos kandidato vaidmenį per būsimus rinkimus. Mano įsitikinimu, tai turėtų būti nuolat Kėdainiuose gyvenantis žmogus, sugebėjęs pelnyti autoritetą. Turiu nuomonę, kas galėtų būti lyderiais – pavyzdžiui, Kęstutis Šlama arba Justina Kočetova – tačiau, tikiu, galimi ir kiti kandidatai. Svarbu nenukelti svarbių sprendimų per toli į ateitį – Kėdainių žmonėms, kurie nėra patenkinti dabartiniais pokyčiais, jau dabar reikia vilties ir viltingos strategijos. Taip pat reikalinga reikli piliečių kontrolė naujai savivaldybės valdžiai.

Širdimi tikrai esu Kėdainiuose, man svarbu, kas čia vyksta. Todėl ir rašau. Nenusiminkime, Viešpats atsiunčia išbandymus tik tam, kad mus sustiprintų.

Laikom frontą.