Nepriklausomos Lietuvos atsiradimas agresyvių Rusijos, Vokietijos, Lenkijos pašonėje 1918 metais – tikra Viešpaties dovana. Tereikėjo mažyčio tarptautinės situacijos kryptelėjimo į kurią nors pusę, ir Europos istorija būtų kitokia. „Protingiausia“ būtų buvę neerzinti potencialių okupantų ir susitaikyti su nykstančios tautos dalia, pasiguodžiant – kaip radom, taip ir paliekam.

Tačiau jie susirinko ir paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Tapo signatarais. Tvirtai įėjo į istoriją, nesvarbu, kad labai rizikuodami. Be tikros rizikos savo kailiu didybės nebūna. Labai paprasta „būti drąsiam“, kai gali rėkti kartu su minia ar piktintis kuo nors, saugiai sėdėdamas ant sofos priešais televizorių.

Mūsų signatarai rizikavo daug kuo ir, tiesą sakant, ne tiek svarbu, kaip viskas surašyta Deklaracijoje. Svarbiausia, jog atsirado žmonės, kurie, nepaisant tarpusavio skirtumų, susirinko ir pasakė – mes pasiruošę už tai aukotis.

Nepriklausomybės deklaracija buvo žodžiai, kurie virto kūnu. Tai buvo malda, kurią Viešpats išklausė. Tie, kurie ją ištarė, yra verti didelės pagarbos. Tačiau noriu pabrėžti būtent tai, jog laisvė nėra racionalus projektas, šachmatų partija, kurioje galima numatyti daug ėjimų į priekį – tai malda, kreipimasis, apsisprendimas. Tai pirmiausia – vidinis judesys, kuris neretai atrodo beviltiškas, pasmerktas, tačiau būtent tokie judesiai, o ne ekonomika, interesai kuria istoriją.

Laisvės byla tęsiasi ir kiekvieną dieną ją mums reikia ginti. Nėra garantijų, jog kada nors nepritrūksime jėgų, kad nebūsime suvilioti tuščių pažadų, tačiau čia ir dabar turime galvoti ne apie tai, kas įmanoma, o kas – ne, bet apie tai, dėl ko apsisprendžiame.

Pandemija Vasario 16-ai suteikė specifinį prieskonį. Šventė iš aikščių, tradicinio susibūrimo Pilies gatvėje, iškilmingų Seimo posėdžių persikelia į namų erdvę ir mūsų širdis. Mano galva, tai ne tik išbandymas, bet ir galimybė naujai permąstyti laisvės svarbą ir apmąstyti savąją laisvės misiją.

Švęskime laisvę ir nepamirškime, kad kiekvienas turime savo laisvės misiją ir už ją dera kovoti kiekvieną akimirką.

Nuotrauka, tikiuosi, iš ateities švenčių.