Šiandien Lietuvos visuomenė primena šeimą, atsidūrusią ties skyrybų slenksčiu. Tokioje šeimoje net ir geranoriškume įžvelgiama klasta, o seniau normaliai bendravę žmonės vis labiau erzina vienas kitą. Nuo meilės iki neapykantos ne tiek toli. Kur kas sunkiau, jei apskritai įmanoma, grįžti atgal.

Paradoksalu, bet kiekvienas tokios šeimos narys jaučiasi absoliučiai teisus ir nepelnytai įžeistas. Visi bandymai pasikalbėti virsta audringais barniais. Abipusės patyčios slepia sutrikimą ir nusivylimą. Kiekviena, net netyčia ištarta, frazė, kurioje tik įmanoma įžvelgti net mažiausią nepagarbos ar įžeidimo pėdsaką, tampa nauju glėbiu malkų į tarpusavio priešiškumo laužą.

Kaip įmanoma pakeisti tokią situaciją? Didžiausia problema yra ta, kad nėra tikros motyvacijos ją keisti. Visi konfliktų dalyviai įsitikinę, kad vienintelis būdas viską sutvarkyti – „kiti privalo atsikvošėti ir atsiprašyti“.

Kiekvienam siūlau pagalvoti apie tuos žmones, su kuriais išskyrė požiūris į vakcinas, pandemiją, partnerystę, Petro Cvirkos paminklą, gatvių tvarkymą ar santykius su Kinija. Kuo ne „naujoji Berlyno siena“? Ir dabar atrodo, kad ji stovės amžius. Tačiau fizinė Berlyno siena griuvo – tai teikia vilčių.

Mano galva, šiandien tenka pradėti nuo menkučių smulkmenų, nuo itin paprastų dalykų ir negalima skubėti. Paprasčiausiai pabandykime susilaikyti nuo kurio nors viešo pikto komentaro jei jis tikrai nėra būtinas. Nieko nepakeis ir dar vienas pasipiktinimas tais, kurie mums atrodo „nušokę nuo proto“ ar „sugriovę Konstituciją“.

Pamenate, kai pandemijos pradžioje juokavome, kad nuostabus jausmas, kai galima gelbėti pasaulį paprasčiausiai nekeliant kojos iš namų. Pabandykime paskutinę šių metų savaitę paprasčiausiai susilaikyti, kiek įmanoma, nuo piktinimosi tais, kuriuos šie pasipiktinimai tik dar labiau suerzina ir suaktyvina.

Vietoj to siūlau paprasčiausiai skirti sau kiek laiko paieškoti širdyje bendrystės ilgesio. Bent jo likučių. Nesunaikinkime jų.

Dar viena praktika kurią siūlau – paieškokime tų žmonių, kurie mums labai nepatinka, kuriuos kritikuojame, kuriais piktinamės, kokios nors geros savybės. Nedidukės švieselės Malevičiaus „Juodo kvadrato“ tipo vaizdinyje.

Tai veikiausiai nesukels regimų permainų, tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad šiandien kiekvienam iš mūsų reikalinga intelektualinė ir emocinė detoksikacija.