Šiandien įvyko eilinis ŽTK posėdis Seime. Spėju, kad yra vaizdo įrašas. Nepaisant to, pasidalinsiu keliomis mintimis apie jį.

Darbotvarkėje buvo net šeši klausimai, tačiau realiai juos glaima skirstyti į du blokus: naujos žalos pacientams atlyginimo tvarkos siūlymas ir situacija Vilniaus romų tabore.

I. Kai Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai pristatė pasiūlymus, kokios naujos žalos atlyginimo pacientams tvarkos nori, pirmasis įspūdis buvo – super. Teigė, kad laimės visi: pacientai (nebereikės įrodinėti gydytojo kaltės, pakaks pateikti pretenziją ir tiek); gydytojai (nebandys slėpti klaidų – mokysis iš savo ir kolegų darbo), medicinos įstaigos (nereikės „prarasti“ civiliniam draudimui mokamų sumų, kai nereikia atlyginti žalos pacientams).

Deja, netrukus paaiškėjo, kad ši piešiama idilė turi Achilo kulną. Jos esmė – SAM sukurtų atskirą fondą, kuris būtų skirtas žalos kompensavimui. Įmokos į fondą pakeistų įmokas draudikams. Pliusas – nepanaudotos fondo lėšos persikeltų į kitus metus ir niekur nedingtų. Tačiau minusas – medicinos įstaigoms reikėtų mokėti gerokai didesnį metinį mokestį fondui, nei jie moka dabar draudikams.
Kitas minusas – visos įstaigos moka tokio pat santykinio dydžio mokestį, nepaisant nuo rizikos veiksnių. Šiuo metu draudikai, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, diferencijuoja įmokas.

Naujoji tvarka, regis, bus palankiausia grožio industrijai, nes čia gali būti daug ir labai brangių ieškinių, o šioje srityje dirbančių įstaigų įmokos į fondą būtų santykinai mažos.
Kitas dalykas – ar tikrai pakaktų Fondo lęšų, jei tektų patenkinti vis daugiau pacientų ieškinių?
Nors žadama, kad pacientams būtų atlyginama dažniau, tačiau, panašu, kad būtų įvesti apribojimai ieškiniams ir tai nebūtinai gali būti palanku pacientams?

Komitetas nusprendė padaryti pertrauką svarstyme. Žinau, kad šiandien vyko klausymai šia tema Sveikatos komitete. Yra vaizdo medžiaga, dar neanalizavau. Tačiau tema tikrai svarbi ir labai norisi aktyvios medikų, pacientus atstovaujančių organizacijų reakcijos.

II. Šiuo metu Vilniaus tabore gyvena pusantro šimto žmonių. Kiek suprantu, nuo pat taboro įsikūrimo XX a. vidurį, vienas mažesnių skaičių. Tiesa, Vilniaus būstas yra suskaičiavęs, kad čia yra mažiau nei šimtas žmonių, bet labiau pasitikiu Romų bendruomenės informacija.

Yra priimtas sprendimas nugriauti dar devynis nelegaliai pastatytus pastatus tabore. Romų bendruomenė nerimauja, kad žmonės atsidurs gatvėje. Kokia išeitis? Greitinti romų perkėlimo iš taboro į nuomojamus būstus kituose rajonuose programą. Deja, šiuo atveju labai trūksta aiškios ir tvirtos Vilniaus miesto tarybos pozicijos. Šiandien net skaudžiai ironizavau, kad meras (ir tai nėra blogai) mato LGBT problemas, bet nemato kitų mažumų skaudulių. Kodėl taip sakau? Nes šiandien Vilniaus savivaldybė nesugebėjo atsiųsti į posėdį Seime nė vieno atstovo.

Per pastaruosius kelis metus iš taboro sėkmingai perkeltos šešiolika šeimų. Jos nuomoja būstą ir puikiai sugyvena su kaimynais. Deja, dabar perkėlimai sustoję,,,
Suprantu, kad taboras turi (ir teisėtai) labai prastą reputaciją. Jame gyvena nemažai žmonių, kurie verčiasi nusikalstama veikla. Tačiau yra vaikai, kuriems Viešpats lėmė gimti būtent čia, yra dalis taboro gyventojų, kurie norėtų gyventi kitaip. Pagalba jiems – tai Vilniaus stiprinimas.

Šiandienos pokalbis nebuvo viltingas. Tačiau kartais gerai realistiškai įvertinti problemą, kad galima būtų pamažu auginti viltį.

Darbinga diena ir tikrai šiandien jaučiau, kad dirbu svarbiame komitete, kuriame iš tiesų žvelgiama į problemas per žmogaus teisių, o ne partinių nesutarimų prizmę.