Gyvename itin sudėtingą laikotarpį. Jau rašiau, kad karo metu ypatingai svarbu ugdyti moralinę klausą ir stengtis skirti ryžtingą pasipriešinimą nuo neapykantos, „raganų medžioklės“ nuo būtino budrumo ir informacinės kovos.
Kodėl svarbu šiandien būti budriems ir principingai reaguoti? Nes daug kartų matėme situaciją, kai neatsakingi žodžiai tapo kraupių dalykų sėkla.
Gyvename demokratinėje, pliuralistinėje visuomenėje ir tikrai nemanau, kad kas nors turėtų sulaukti teisinio persekiojimo už nuomonę, kuri nėra sąmoningas noras griauti savosios valstybės tvarką ar kursto neapykantos veiksmus. Tačiau labai džiaugiuosi, kad pradedame vis labiau suprasti tvirtos pilietinės pozicijos, pasiryžusios ginti ir aukotis už tai, kas brangu, jėgą.
Labai džiaugiuosi, jog pagaliau vis daugiau žmonių supranta, kad jei „Respublikos“ grupės leidiniai pasirinko būti toksiškomis atliekomis, tai negalima šių atliekų dėti šalia kitų prekių prekybos centruose, joks padorus žmogus neturėtų bendrauti su šiais leidiniais. Jau nekalbu apie prenumeravimą. Nuo kiekvieno iš mūsų moralinės pozicijos priklauso labai daug.
Todėl man labai patiko vienos puikios bičiulės iniciatyva – kvietimas visiems dalintis dvasininkų, vienuolių ar kokias nors oficialias pozicijas užimančių pasauliečių viešais pasisakymais jei šie ir dabar bando tapti Kremliaus propagandos skleidėjais. Pabrėžiu, tai negali būti „raganų medžioklė“, tačiau labai svarbu suprasti, kad kiekvienas Bažnyčios narys turime ją ginti nuo tokių situacijų, kai jos autoritetu naudojantis pradedamos teisinti kraupios žudynės, kai paprasčiausiai skelbiami melagingi faktai. Bažnyčia gyvuoja atskirai nuo valstybės, todėl dar didesnė atsakomybė tenka pačioms tikinčiųjų bendruomenėms ir Ganytojams.
Pateiksiu pavyzdį. Kunigas Feliksas Baliūnas, kuris yra vienos parapijos Radviliškio rajone klebonas ir čia yra paskirtas Šiaulių vyskupo. Jau seniai jis kovojo prieš Lietuvos valdžią ir buvo vienas didžiausių Referendumo prieš „sistemą“ aktyvistas. Ok. Dabar jis Zelenskį vadina tariamu prezidentu ir kartoja rusų propagandą, kad jis atsakingas už karinės operacijos poreikį. Iš esmės kartojamas melas, kurį, pridengdamas žmonių žudymą, platina Kremlius. Nemanau, kad meluojantis ir propagandos voratinklyje pagautas dvasininkas gali būti ganytoju savo parapijai. Tačiau galiu tik atkreipti Vyskupo dėmesį – sprendžia jis.
Verta atkreipti dėmesį, kad Algirdas Paleckis dar prieš kelias valandas eilinį kartą iškeikė Vakarus ir paskelbė, kad jiems neatleis.
Filosofu save vadinantis Kristoferis Voiška ne tik užsidėjo Rusijos vėliavą ant savo profilio nuotraukos, bet ir nuosekliai retransliuoja prokremlišką informacijos srautą. Kviečiau ir tai prisiminti, nes šie veikėjai, neabejoju, ir po karo ieškos pretekstų kovoti su savo valstybe ir tebūnie tai perspėjimas tiems, kurie gali su jais atsidurti vienose gretose.
Drąsos keliui vadovavęs ekskunigas Varkala taip pat aktyviai dalinasi Kremliui palankia informacija ir perpublikuoja Paleckį. Suprantu, kad jam atrodo normalu žudynės Ukrainoje, svarbu nebūtų galimybių paso Lietuvoje.
Nidai Vasiliauskaitei labiausiai rūpi, kad dabar pažeidžiamos Lietuvos žmonių teisės keikti valdžią ir dar, kaip baisu, naikinamas „Minsko“ parduotuvės pavadinimas. Kaip Ukraina? Kiek suprantu, ukrainiečiai, pasak filosofės, įgyvendina jos svajonę rinktis mirtį. Siūlau šią ponią prisiminti. Tuo labiau, kad vienas aktyviausių jos palaikytojų yra ne kas kitas, kaip paradoksalusis pranciškonas Arūnas Peškaitis.
Galima būtų ilgai tęsti. Tačiau nesiruošiu dirbti kontržvalgybai. Paprasčiausiai norėjau pabrėžti, kad žodžiai yra ginklas. Šiandien, kai žūsta žmonės, kai išprotėjęs maniakas, palaikomas tylinčios aplinkos, tiesiog žudo kitus, kiekvienas neatsakingas žodis tampa kulka.
Pridedu nuotrauką, kurią nufotografavo mano dukra Dominyka Marija Navickaite, kai dar prieš kokius penkerius metus lankėsi Kijeve. Na, nelabai patinka man tokie dalykai. Tačiau suprantu ukrainiečius, suprantu visus tuos, kuriems Putinas jau personažas. Be to toks personažas, nuo kurio priklauso milijonai gyvybių, tai gal ir normalu toks tualetinis popierius – ragina susimąstyti, ką jis padarė, jei atsirado ne istorijos vadovėliuose, o ant tualetinio popieriaus?