Maskvos patriarchato, kuris per klaidą vis dar kartais siejamas su krikščionybe, bosas Kirilas paskelbė: „Esame taiką mylinti valstybė ir daug kančių iškentusi tauta. Nuo karo nukentėjome labiau, nei bet kuri kita Europos tauta. Mes neturime jokio noro kariauti ar daryti tai, kas galėtų sukelti žalą kitiems. Kita vertus, turime būti labai stiprūs. Gyvename tokiu laiku, nuo kurio priklauso istorinė mūsų tautos ateitis.“ Tai buvo pasakyta jau po to, kai pasirodė Bučos skerdynių nuotraukos.
Suprantu, kad Lietuvos ortodoksai, kurie vis dar yra formali Maskvos patriarchato dalis, save ir kitus ramina, kad yra santykinai nepriklausomi ir net Vilniaus patriarchas Inokentijus pareiškė, jog kitaip, nei Kirilas, vertina karą. Tačiau „santykinė autonomija“, nepanašu, kad gali padėti. Maskvos patriarchatas išsižadėjo krikščionybės, Dekalogo ir susiliejo su genocidą vykdančiu režimu. Todėl šiandien galima būti arba žudikų, arba aukų pusėje. Santykinė autonomija nuo žudikų, vargu, ar ką keičia…
Kalbant apie atsiribojimus… Vilniaus Tarybai priklausantys Lenkų rinkimų akcijos nariai atsiribojo nuo Zbignievo Jedinskio ir teigia, kad užima „teisingą poziciją“ Ukrainos atžvilgiu. Tai, suprantu, pakankamas paaiškinimas mano partiečiams Vilniaus miesto taryboje ir Laisvės sąjungos vienam iš lyderių. Tačiau, prisipažįstu, man tai atrodo drumzlina pozicija, nes atsiriboti reikėtų ne tik nuo Zbignievo, bet ir nuo pono Tomaševskio, kuris ne kartą reiškė promordorišką poziciją. Nepamirškime, kad iki šiol LLRA labiau dairėsi į Mordorą ar Baltarusiją, nei į Lenkiją. Norėčiau, kad tai pasikeistų, tačiau, bent kol kas įžvelgiu tik norą ramiai tęsti politinę karjerą.
Jau rašiau, kad Krivickas ir Puteikis atsiribojo nuo Gražulio. Sutinku su abiem buvusiais Gražulio padėjėjais, jog Gražulis gali parsiduoti bet kam ir bet kada. Tačiau, atleiskit už palyginimą, tačiau ne tik visiškai supuvęs, bet ir gerokai papuvęs vaisius nėra valgomas. Tad nepakanka paskelbti, kad kitas yra didesnis parsidavėlis, jog pradėtum atrodyti patikimas ir teisus. Manau, kad politinis gyvenimas Lietuvoje tik praturtėtų, jei visi trys minėtieji veikėjai nuo jo pasitrauktų kuo toliau.