Prieš kurį laiką Laisvės TV juokavo, kad Lietuva yra pirmoji valstybė Europoje, įteisinusi vienos lyties Vyriausybę. Kaip yra pasakęs Premjeras, jam labiau rūpi ne lytis, bet kompetencija.

Ok. Pakalbėkime apie kompetenciją.

Kai rašau šiuos žodžius, Aplinkos ministerija vis dar neturi vadovo. Per menkos svarbos sritis?

Žemės ūkio ministerija vadovą turi, bet jam Vyriausybėje pavestas keistas vaidmuo. Užsidėjus „paprasto vaikino“ kaukę, įgarsinti Ostapo Benderio tekstą – kartais iš Dvylikos kėdžių, kartais – Aukso veršio. Netrukus turėsime pirmąją mobiliąją ministeriją. Gal net traukiny galėsime gauti specialistų konsultacijas. Tik tie specialistai baigia išsibėgioti. Teks ministrui už e-vaučerius juos iš kur nors importuoti..

Na, gerai bent tas, kad tai sritis, kur didžiausia ES reglamentacija ir ministras labiau panašus į išmanaus automobilio vairuotoja. Tačiau sugadinti galima net ir gerai pagamintus daiktus.

Susisiekimo ministras ir valdančiosios daugumos lyderis išėjo į tarpusavio karo taką. Ministras pagaliau išdrįso pasakyti, kad Ramūno Karbauskio žodžiuose nėra prasmės. Tas įpykęs pradėjo kažką aiškinti apie žvyrkelius. Nepanašu, kad ministras Rokas ilgai užsibus šioje Vyriausybėje.

Ar turime Sveikatos apsaugos ministrą? Kažkoks vyrukas yra, kuris „užsikabino“ už dviejų temų: kova prieš alkoholizmą ir prieš gydytojus. KOdėl prieš juos? Nes jie esą visi farmacinių kampanijų agentai. Šiam vyrukui nerūpi nei tymai, nei skiepai, nei ligoninių ateitis – tikras generinis profesionalas, su stipriais šalutiniais efektais.

O kaip su itin svarbia Socialinės apsaugos ir darbo sritimi? Kai buvo pristatomas itin svarbios, daug mėnesių diskutuotos, Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, SADM vadovo Seime nebuvo. Jis sakosi turėjęs anksčiau užplanuotų veiklų. Ok. O gal valdantieji galėjo klausimo svarstymą pastumti į laiką, kuris patogus ministrui? O kam jiems tas ministras. JIs pats prisipažino, kad paskutinė Karbauskio pataisa buvo pateikta prieš kelias dienas, nesiklausiant jo nuomonės, Bandė Linas hamletiškai tribūnoje (iškviestas opozicijos, nes pozicijai jis nebeįdomus) kažką samprotauti. Bet, ką bekalbėtų, girdisi monologas – „būti ar nebūti dar man ministru“. Sakyčiau, nebvark, jei savieji elgiasi kaip su ciuciku. Tačiau niekada nebuvau ministru, gal ten taip greit priprantama, kad paskui reikia plėšti, kaip katiną nuo valerijono.

Įvardijau tik penkias ministerijas. Tikiu, kad kitur situacija kiek geresnė. Nors, kai paklausai Finansų ministro, supranti – ne, ir ten ne pyragai.

Tai ar mes turime Vyriausybę, bent vienalytę, bent su specporeikiais?