Mūsų kovos prieš pandemiją automobilis priverstas dideliu greičiu važiuoti plikledžiu. Pro langą regime nuo kelio nulėkusius kitų valstybių automobilius, kurių vairuotojai visai neseniai gyrėsi, kad kontroliuoja situaciją.

Važiuojame ilgai, todėl keleiviai jau suirzę ir pyksta, nes nori kuo greičiau baigti kelionę. Be to, kažkam koja nutirpo, kažkas sublogavo.

Vairuotojas praktiškai be paliovos gauna sms žinutes į telefoną, kuriose reikalaujama važiuoti greičiau, neapsimetinėti, kad važiuoja, keisti kelią ir panašiai. Taip pat rašo ekspertai, kurie nesutaria – ar paspaudus stabdžio pedalą bus geriau, ar automobilis apskritai taps nevaldomas.

Neabejoju, kad nėra geresnio vairuotojo, kuris padarys viską, kas tik įmanoma, nei Ingrida Šimonytė. Tačiau šioje situacijoje, deja, nėra jokių garantijų, kad neteks koreguoti sprendimų. Tikėtina, kad dar ne kartą teks sulėtinti ar patirti turbulencijas.

Pikta, kai Sveikatos apsaugos ministras užtikrintai Seime dėsto savo požiūrį, o po keletos valandų jį pakeičia. Tikėtina, jog nesinori parodyti, kad tenka veikti neapibrėžtumo situacijoje, tačiau viešoji erdvė tiek įelektrinta, jog čia iš žiežirbos įsiliepsnoja gaisras. Kita vertus, net neabejoju, ne mažiau aistrų sukeltų, jei Dulkys būtų gynęs Astra Zeneca, o paaiškėtų, kad esama abejonių dėl jos saugumo. Ministras būtų kaltinamas eksperimentavimu ir žmonių saugumo nepaisymu.

Kažkaip visai pamirštame, kad kalbame ne apie Vyriausybės ir pandemijos dvikovą, bet apie pandemijos drakoną, siaubiantį politinę bendruomenę. Vyriausybę pasamdėme gelbėti ir keisčiausia, jog nemaža dalis džiūgauja, kai, nukirtus drakonui galvą, ji atauga.

Dar keisčiau, kai buvę kovotojai su drakonu pradeda pasakoti, kad jis visai nebaisus, gal net draugiškas ir jie sąmoningai jo nenugalabijo – galvojo, kad gal geriau paauginti mėsai.

Taip, dar sausio mėnesį buvau viltingas, kad drakonas silpnėja, dabar matau, kad dar teks sunkiai pakovoti ir reiks visiems susitelkti. Kuo darniau padėsime Vyriausybei, tuo trumpiau teks slydinėti automobilyje… Ne, tai nereiškia, jog negalima kritikuoti, patarinėti, tačiau svarbiausia nepamiršti – jei ir mūsų kovos automobilis nuslys nuo kelio, tai bus ne tik Vyriausybės pralaimėjimas, bet visų mūsų tragedija.

P.s. nesupainiokime to, kas svarbu ir kas – praeinančios smulkmenos. Nesupainiokime žvaigždžių danguje ir jų atspindžio kūdroje.