I. Šiandien Seime užfiksuota ilgiausia vienbalsio pritarimo įstatymų projektams serija. Vargu ar kas pamena, kada dar Seime taip vieningai beveik dešimtyje balsavimų balsavo visi parlamentarai. Taip buvo priimami Vyriausybės parengti socialinės rūpybos projektai.

II. Rusijos proputiniškoje (beveik nebelieka kitokios) žiniasklaidoje Lietuva turi savo herojų – Ąžuolą Valių. Jis esą vienintelis pasipriešino LIetuvos agresijai Baltarusijos atžvilgiu. Čia kaip sakoma – Viešpatie saugok mus nuo tokių „draugų“, o nuo priešų kaip nors apsiginsim.

III. Simuliacijos politikoje. Agnė Širinskienė – taip, ta pati politikė, kuri praėjusioje kadencijoje simuliavo buvimą Tvarkos ir teisingumo frakcijoje – dabar nusprendė simuliuoti dviejų problemų sprendimą. Ji „stumia“ alternatyvius partnerystės ir dekriminalizavimo įstatymus. Deja, kaip dažnai nutinka simuliacijose, tikro rūpesčio čia nerašta – vien stabilizatoriai, saldikliai ir visokie e-priedai.

IV. Vytautas Sinica atskyrė mane nuo Bažnyčios ir, kaip talentingas inkvizitorius, paskelbė nuosprendį: esu Judas, valstybės ir Bažnyčios griovėjas. Kiek suprantu, Vytautas tiki, kad visos Lietuvoje išleidžiamos knygos privalo gauti Jo IMPRIMATUR. Galiu tik guostis, kad Paskutiniame Teisme su Kristumi, o ne Sinica teks susitikti.

V. Žurnalistai manęs vis klausinėja, ar dabar jau TS-LKD ir LP susipyks, kai Partnerystės įstatymo projektas buvo atmestas ir dalis TS-LKD balsavo – prieš. Turiu nuliūdinti tuos, kurie to trokšta. Šiandien abiejų frakcijų santykiai net gerokai geresni, nei koalicijos sudarymo akimirką. Bendra sėkmė suteikia entuziazmo, tačiau tarpusavio pasitikėjimo žmonės mokosi tik per nesėkmes. Partnerystės įstatymo projekto atmetimas tikrai nėra kurios nors vienos partijos nesėkmė – tai liūdnas faktas, jog visi nesugebėjome apginti europietiškų žmogaus teisių standartų nuo dirbtinai kuriamų baimės demonų.